Laura Lippman. Moteris ežere.

LIPPMAN, Laura. Moteris ežere [psichologinis trileris]. Iš anglų k. vertė Daumantas Gadeikis. Vilnius: Tyto alba, 2020. 352 p.

The New York Times bestseleris,
Geriausias 2019 m. Washington Post knyga.

Turiu paklausti dar kartą: ar tikrai esi dingusi, jei niekas tavęs nepasigenda?

Pirmas sakinys: Mačiau tave tik vieną kartą.

Trileris? Toks lėtas, toks lėtas, net sunku trileriu pavadinti. Psichologinis? Na, psichologijos pasitaiko bene kiekvienoje knygoje. Nežinau net, kaip vertinti tą lėtą skaitinį, turintį mažiausiai du titulus.

Taigi, puslapiai vertėsi labai lėta. Gal taip ir turėjo būti. 1966 m. Klesti segregacija. Visokie nei šiokie, nei anokie įsitikinimai – irgi. Medė šokiruoja save ir aplinkinius nusprendusi skirtis su vyru, numoti ranka į savo sėkmingą ir patogų gyvenimą. Ji bus žurnalistė. Bėda, kad niekas jos nelaukia. Dar labiau pradeda skersuoti tuomet, kai Medė susidomi vienos moters nužudymu. Nes kam įdomi kažkokia niekam nežinoma juodaodė? O dar mirusi.

Tai taip lėtai ir slenkame per tuos 300+ puslapių. Labai lėtai, bet visai nenuobodžiai. Patiko struktūra. Daug įvykių ir jų priežasčių atskleidžia antraplaniai veikėjai, pamėtydami vis po kokią dėlionės dalelę. Nors nusikaltimas ir jo motyvai ganėtinai lengvai atspėjami, iki finalo einama pamažu. Yra laiko įsijausti į to meto nuotaikas. Lengva įsivaizduoti ir Baltimorę, jos gyventojų kasdienybę. Atrodo tiek čia tų metų tepraėjo, bet taip viskas pasikeitė! Tik žmonės taip pat gimsta, myli, gyvena ir miršta. Šioje srityje – nieko naujo.

Lėtas, keistas, bet kažkodėl visai nenuobodus trileris.