William Peter Blatty. Egzorcistas.

BLATTY, William Peter. Egzorcistas [romanas]. Iš anglų k. vertė Jurga Brastavičiūtė. Vilnius: Sofoklis, 2017. 416 p.

Mirtis suteikia gyvybę naujoms organizmų formoms, ir viena mirtis yra tūkstančio gyvybių gimdytoja. Kiekviena slenkanti valanda yra įrodymas, kokia nerūpestinga, bet kartu saugi ir tikra yra visuma. Tai kaip atvaizdas vandenyje, kuris visąlaik išlieka toks pat, nors vandenys visuomet kažkur bėga. Saulė paskęsta vandenyne, kad vėl pakiltų, dieną užgožia atslinkusi tamsa, tačiau ji gimsta iš šios tamsos tokia pat šviesi, lyg niekuomet nebūtų užgesusi. Pavasaris perauga į vasarą, o po rudens ir žiemos vėl sugrįžta, tik kur kas tvirtesniu žingsniu, triumfuodamas virš to kapo, kurio link ryžtingai skuba nuo pirmos užgimimo valandos. Mes apverkiame gegužės žiedus, nes jie nuvys; tačiau mes žinome, kad vieną dieną gegužė atkeršys lapkričiui sukantis šiam didingam ratui, kuris niekada nesustoja, kuris mus vilties viršūnėje moko visada išlikti blaivaus proto, o didžiausiame sielvarte – niekada neprarasti vilties.

Serijos Kultinės knygos romanas. Tikrai. Visada įsivaizdavau, kad tiek siaubo, atstūmimo, šlykštumo jis tikrai nesukels. Sukėlė.

Parašytas 1971 m., nukelia į tuos, atrodo netolimus, bet tokius nebeatpažįstamus metus kažkur Amerikoje. Vienos, rodos, sėkmingos ir populiarios aktorės gyvenime ima dėtis keisti dalykai. Jos dvylikametė duktė pradeda keistai elgtis. Pamažu, lapas po lapo, situacija darosi vis labiau keista, mergaitė vis labiau keičiasi, įvykiai tampa vis labiau neprognozuojami. Kol viskas tampa tikru tikriausiu košmaru.

Iš pradžių griebiamasi pasąmonės – mergaitė tikriausiai kenčia dėl tėvų skyrybų ir jaučiasi kalta. Bet kai įvykiai darosi visai protu nebesuvokiami, moteris nueina į bažnyčią. Ji netikinti, bet jau nebesvarbu. Nes jei negali patikėti tuo, ką matai, kodėl negali patikėti tuo, kuo nematai? O motina, norėdama išgelbėti savo vaiką, tikriausiai patikėtų bet kuo.

Nežinau, ar skaičiau ką nors baisiau ir šlykščiau. Vietomis, rodos, tas visas blogis lindo tiesiog iš knygos puslapių. Gerai, ne taip dramatiškai. Knygos, vienaip ar kitaip, nebūtų išėję numesti šalin nepabaigtos, siužetas tikrai įtraukiantis ir įtemptas. Iki pačios tos finalinės Gėrio ir Blogio kovos. Bet ei, ir kas tuomet nutiko? Tarsi dingo visa įtampa, visas įtaigumas, visa autoriaus išmonė. Gal tai taip siurrealu, kad žmogaus vaizduotei buvo per sunki užduotis (bet taip juk nebūna)? Ar tiesiog ne iki galo pavyko išdėstyti minčių popieriuje.

Bet visiškai užteko ir to. Gaila, kad pabaigoje viskas išsikvėpė…. Ką gi, džiaukimės laimingai (jei taip galima pavadinti) pasibaigusia istorija ir einam susirinkti ir išmesti iš namų visus alia laimės linkinčius amuletus. Maža ką…

Pakomentuok

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.