Caroline Kepnes. Tu.

KEPNES, Caroline. TU [romanas]. Iš anglų k. vertė Jurga Brastavičiūtė. Vilnius: Sofoklis, 2019. 448 p.

Užeinu į šalią knygyno esančią kampinę parduotuvėlę, ne tokią dailią, kaip taviškė, nusiperku gumines pirštines ir žemės riešutų aliejaus, o tada užsuku į Dean & DeLuca latės su sojų pienų. Grįžtu į knygyną ir į latę su sojų pienu įpilu gerą arbatinį šaukštelį žemės riešutų aliejaus. Bendžis meluoja apie viską. Apie alergiją žemės riešutams tikriausiai irgi melavo, bet kas žino? Galbūt man pasiseks.

Uch. Šmėžavo, šmėžavo ta knyga internetuose, kol neiškentusi ėmiau ir perskaičiau. Dar tas raudonas Netflix logotipas suviliojo… Nors dabar serialo žiūrėti tikrai nebesinori – yra ir įdomesnių istorijų.

Didžiausias nusivylimas – ne knyga. Didžiausias nusivylimas – tai mano mylimiausio rašytojo žodžiai ant viršelio „Hipnotizuojamai šiurpus trileris“. Ei, kas jau kas, bet Stephen King juk turėtų žinoti, ką reiškia žodžiai „hipnotizuojamai“ ir „šiurpus“. Turėtų… Bet kokiu atveju Stephen King ir jo kūrybai knygoje skirta tikrai nemažai dėmesio.

Turim reikalų su Persekiotoju. Ne, ne tuo anoniminiu, apie kurio egzistavimą net neįtari. Persekiotojas tau gerai pažįstamas, su juo bendrauji kasdien, kažką veiki, kažką darai… Tik nenutuoki, kad apie tave jis žino viską: ką mėgsti, ko ne, kokius laiškus kam rašai, ką planuoji, ką galvoji ir visus kitus dalykus, kurių garsiai gal net niekada nebuvai ištarusi. Gal nebūtų labai baisu, jei tas perdėtas dėmesys tuo ir pasibaigtų. Bet ne….

Šiaip knygos pliusas, kad pasakotojas ir yra tas Persekiotojas. Tai reiškia, kad skaitai, įsijauti į jo gyvenimą, kasdienybę, ir kaip jam pačiam viskas atrodo normalu ir aišku. Žmogus kaip žmogus. Tik gal kai kurie poelgiai nelabai žmogiški. Tada pradedu galvoti apie autorę, kaip reikia sukurti tą blogiečio personažą, kiek reikia įsijausti į jo mintis ir pasaulio suvokimą. Autorei pavyko. Bet, tikriausiai nereikia net sakyti, kad tam pačiam Stephen King tai padaryti pavyksta šimtą kartų geriau, savaime suprantama.

Perskaičiau gana įdomiai, neprailgo, nors tos visos erotinės fantazijos ir „tada baigiau taip smarkiai“ gerokai įkyrėjo. Bet pats stilius, kaip galima būtų laukti iš tokios knygos, tikrai nėra prastas, pakankamai sodrus, sklandus, yra visokiausių pasvarstymų, kas yra blogai ir panašiai. Tad užskaitau ir nieko nelaukusi imuosi tęsinio.

Pakomentuok

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.