Tatiana de Rosnay. Saros raktas.

ROSNAY, Tatiana de. Saros raktas [romanas]. Iš anglų k. vertė Dalia Zaikauskienė. Vilnius: Alma littera, 2018. 308 p.

Zakhor. Al Tichkah.
Prisimink. Niekada neužmiršk.

Tokia labai dviprasmiška knyga. Galbūt todėl, kad apie Prancūzijoje vykusius įvykius rašo amerikietė? Na, bet tai drama, o ne istorinis romanas, tai kažkokio autentiškumo neieškojau.

Pagrindiniai įvykiai – baisūs ir tikri. Rašoma apie 1942 m. liepos 16 d. Žiemos velodromo Vel’ d’Hiv gaudynes. Tą dieną, o tiksliau naktį, prancūzų policija areštavo ir į Aušvico koncentracijos stovyklas išvežė tūkstančius žydų, taip pat ir jų vaikus, kurie buvo gimę Prancūzijoje, taigi jau buvo Prancūzijos piliečiai. Grįžo gal vienas kitas. Vieno vaiko istorija ir pasakojama.

Bet kaip minėjau, čia ne istorinis romanas. Naudojamas gal jau kiek ir pabodęs dviejų laikų pasakojimas – amerikiečių žurnalistės paprastas straipsnis virsta rimtu istoriniu tyrimu. Vienos šeimos. Vienos mergaitės ir jos tragedijos.

Perskaičiau vos ne akimirksniu, įspūdis ganėtinai slegiantis. Žinoma, pirmiausia tai dėl vaikų. Bet taip pat ir dėl to, kad autorė ypač pabrėžia šaltakraujišką prancūzų poziciją: tai niekam nebeįdomu ir nebeverta prisiminti, kas ten kada buvo ir kas ten ką ir kur vežė. Niekas nenori apie tai kalbėti. Tai jau istorija. Praeitis, kurią belieka tik pamiršti. Dviejų laikmečių pasakojimas taip pat nieko neišsiskiriantis. Kaip visada: praeities, 1942 metų siužetą sekiau su didžiuliu susidomėjimu, tuo tarpu šiandieninės gyvenimiškos peripetijos beveik visai neįdomios.

Tema tikrai sukrečianti. Knyga nelabai. Vidutinė.