Dirk Kurbjuweit. Baimė.

KURBJUWEIT, Dirk. Baimė [romanas]. Iš vokiečių kalbos vertė Dalia Kižlienė. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2018. 190 p.

Užuot puolę į pusrūsį, tą vakarą ilgai diskutavome. Netrukus supykau, nes Brunas užspeitė mane į kampą kaip skystablauzdį, kaip vyrą, kuris ne ginasi, o tik stebi, kaip bus sudorota jo šeima. Prieštaravau, kad civilizacijai galas, jeigu net tokie žmonės kaip aš griebsis barbariškų veiksmų. Nesipūsk, rėžė broliukas, tiesiog išmalk tam niekšui snukį, o civilizacija jau kaip nors išgyvens.

Prisiskaičiusi atsiliepimų, kaip romanas sukrėtė, privertė susimąstyti, pasverti gyvenimo vertybes ir panašiai, šiek tiek išsigandau. Vasara gi dar, jokių filosofijų nenoriu.  Ir tada pamačiau, kad versta iš vokiečių kalbos! Na, vokiečių autorių skaitiniai šią vasarą buvo ypatingai nusisekę, tai daugiau nebeabejojau.

Nežinau, ar tai yra detektyvas. Tiesa, viena mirtis yra, bet žudikas įvardintas jau pirmuose puslapiuose. Nežinau, ar tai koks psichologinis trileris. Istorija neskubri, architektas Randolfas Tyfentaleris aprašo neseniai vykusius įvykius. Kartas nuo karto prisimindamas savo vaikystę, pasvarstydamas apie santykius su artimaisiais, ypač su žmona Rebeka. Gerokai iki tos dienos, kai jie susipažįsta su ponu Tiberijumi, kuris netrukus ganėtinai patampys jiems nervus. Bet ne tik jiems. Skaitytojams irgi.

Labai patiko. Istorija įtaigi. Ne tik dėl juntamos baimės. Įdomu buvo skaityti apie tą padalintą Berlyną, buvusias Rytų ir Vakarų Vokietijas, atominio karo baimes. Daug vėliau, kuomet scenoje pasirodo ponas Tyberijus, nuotaikos keičiasi, veikėjų poelgiai darosi isteriški, skaitytojo, beje – irgi. Nagi, ką čia darote! Juk tai absurdas! Negi tikrai tas Randolfas visiškas lepšis! Gi daryk ką nors! Kokios čia paistalynės apie teisinę visuomenę… Pala. Paistalynės? Tai ką būčiau dariusi aš? O ką darytum tu?

Po paskutiniu metu skaitytų knygų kokybiško detektyvo kartelė buvo kilstelėta ganėtinai aukštai. „Baimė“ įveikė ją be didelių pastangų.