Danielius Debesyla. Tinginio manifestas.

DEBESYLA, Danielius. Tinginio manifestas. Dirbk mažiau. Tada, dar mažiau [….]. Vilnius: Tobulėjimo projektai, 2017. 160 p.

Mažiau, bet geriau.

Tikrai nemėgstu visokių saviugdos knygų. O dar elektroninių! Saviugdos – dėl to, kad jos tokios, na… apie nieką. Elektroninių dėl to, kad…. skaičiau taip, skaičiau anaip, galų gale mečiau visus išmaniuosius įrenginius ir ją atsispausdinau. Valio klasikai.

Tai ko skaičiau? Vienos FB grupės narė pasvarstė, kad visada gali atrasti ką nors naujo, net jei tariesi, kad viską žinai. O ir pavadinimas šiek tiek intriguoja, ar ne? Juk kaip pasakė kažkoks anoniminis išminčius, tinginystė – tai tik poilsis prieš didžius darbus. Norite tokį nudirbti? Tada teks išmokti tingėti. Sąmoningai.

Įspūdžiai? Jau minėjau, kad panašių knygų neskaitau. Nėra su kuo palyginti. Bet man patiko tema, suintrigavo pavadinimas. Tiesa, viską, apie ką rašoma knygoje tikriausiai galima rasti ir autoriaus tinklaraštyje (netikrinau, bet nuorodų į jį gausu). Tačiau knygoje temos ir mintys išgrynintos, tekstas minimalistinis, įdomiai pateiktas.  O  beveik kiekviena pastraipa išprovokuoja vienokią ar kitokią reakciją, panašiai, kas čia per nesąmonė, arba taip taip, ir man taip buvo, arba chm… gal ir įdomu, reikės pagalvoti. Ir panašiai.

Beje, knygos išvaizda tikrai puiki (Aušra Dundulytė ir Tomas Zakaras). Tikrai norisi paimti ir pavartyti spausdintą klasikinį variantą. (Kol kas to man padaryti nepavyko, nes knygyne, kuriame buvau, karaliauja… Atvirai).

„Kartais pagalvoju: dėl ko mes taip sukamės? Kad užsidirbtume pinigų? Bet kurių velnių mums pinigai, jeigu nieko daugiau neveikiame, tik sukamės?…“ dar praeitame amžiuje rašė Strugackiai. Pažįstate tokių, kurie vis dar tebesisuka? Parodykite jiems šitą knygą.

Reklama

Įrašo “Danielius Debesyla. Tinginio manifestas.” komentarų: 1

  1. Jei būčiau lankytoja, tai ,,Atvirai“ karaliavimu ir ploto knygyne užėmimu stebėčiausi, dabar, kai tenka dirbti jame kasdien, tai nustebimas buvo tik tuomet, kai buvo pranešta, kiek ir kur jos pridėti, o po to tai paprasčiausiai net ir nebepastebima ji tapo, kad ir kiek egzempliorių būtų sudėta atsukant viršelį lentynoje ar ant stalų. Gal tik gaila, kai išties geros knygos dėl leidėjų negalėjimo skirti daugiau lėšų jos populiarinimui taip ir lieka gulėti lentynose nepastebimos ir laukia, kol galop pradės apie jas iš lūpų į lūpas sklisti žinia ar koks konsultantas parodys klientui, paprašiusiam rekomendacijos.
    O tinginio manifesto el. variantas irgi lūkuriuoja pas mane 🙂

Komentavimo galimybė išjungta.