Tommi Kinnunen. Namas kryžkelėje.

Kinnunen_Namas kryzkelejeKINNUNEN, Tommi. Namas kryžkelėje : [romanas]. Iš suomių kalbos vertė Aida Krilavičienė. Vilnius: Alma littera, 2015. 296 p.

Geriausia 2014 m. knyga Suomijoje.

Marijai atrodo, kad gyvenimas – tai pastatas, didelis namas su daugybe kambarių, salonu ir daugybe durų. Kiekvienas pasirenka sau duris ir eina per virtuves ir priebučius, vis ieško koridoriuose durų, ir nė vienos durys nėra nei geros, nei blogos, nes tai tik durys (psl. 56).

Tikėjausi sunkesnės istorijos. Daugiau teksto, daugiau pasakojimų, tiesiog daugiau turinio. Lyg ir šeimos saga čia turėjo būti. Šeimos saga ir yra, tik skandinaviško stiliaus, kur žodžių skaičius atvirkščiai proporcingas slogučio dydžiui… Kažkaip taip.

Ką gi, visgi tai šeimos saga, tik netradicinė. Man labai patiko sprendimas taip išdėstyti tekstus, kad istorija rinktųsi po trupinėlį. Vis labiau ryškėja, labiau… Kaip ir Lahja, vaikystėje darydavome nuotraukas. Senoviškai, su ryškalais ir fiksažu… Nuostabus jausmas, kaip vaizdas pamažu ryškėja, ryškėja, o jaunieji fotografai net nelabai žino, kas čia dabar gausis. Panašiai ir su knyga, visa istorija sulimpa tik ją pabaigus.

Patiko ji man. Nebuvo labai jau niūri, nors trijų moterų gyvenimai ne patys džiaugsmingiausi. Bet tikrai traukė skaityti, nesinorėjo užversti, kol tie visi trupinėliai nesusilipdys į vieną. Kol dar labiau išryškės atkakliosios Marijos, ambicingosios Lahjos, nuolankiosios Karinos ir nesuprastojo Onio gyvenimai.

Kartais žmogus susivokia atsidūręs visai kitoje namo vietoje, nei ketino eiti (psl. 56).

Pabaiga nenustebino, bet tas malonus jausmas, paskaičius kažką kitokio, vis dar neapleidžia.