Jessie Burton. Miniatiūristas.

BURTON, Burton_MiniatiuristasJessie. Miniatiūristas [romanas]. Iš anglų k. vertė Marius Tauba ir Emilija Ferdmanaitė. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2016. 416 p.

— Judvi abi keliat per daug triukšmo, — sako Marina. — Prašau atsiminti, kad žmonės visada stebi.

Kažin, kiek reiktų akmenų ir girnapusių, jei gyvenimo normos ir papročiai iš 1687 m. persikeltų į šiandieną…

Tikėjausi kažko rimtesnio. Jau galvojau, kad nebespėsiu perskaityti, nes termino prasitęsti nebegalima, laikas jau baigiasi, aš dar net nepradėjau, o knyga atrodo tokia rimta ir solidi….

Paprasta ji.  Jauna mergina atvyksta iš provincijos pas turtingą pirklį, savo vyrą, kurį matė vos kelis kartus. Aišku, iš savo vyro ji tikisi malonaus sutikimo, bendravimo ir viso kito, ko galėtų tikėtis to meto moterys. Bet Johanesas Brantas kitoks. Jaunoji ponia Brant pirmiausia gauna tai, ko mažiausiai norėjo – miniatiūrinę savo naujų namų kopiją…

Intriguojanti, magiška, staigmenų kupina knyga – iš tų, kurios padeda pamilti skaitymą…“ taip parašyta ant viršelio. Dėl intrigų ir staigmenų susilaikyčiau, bet kad knyga magiška, tai tikrai. Perkelta į kitą laiką, į kitą erdvę, papasakota esamuoju laiku, paprasta istorija pasikeičia, užburia, tarsi traukte traukia skaityti toliau. Knygos nuotaika jautėsi ir užvertus paskutinį puslapį.  Dar kažkur skraidė Pibas, lakstė Rezeki ir Dora, tyliai vaikščiojo Otas – Tutis. Po namus besitvarkydama sukosi akiplėšiška tarnaitė Kornelija. Dar jautėsi Marinos žvilgsnis. Ir Nela, jaunoji turtingojo pirklio žmona, sutrikusi, nežinanti, ką jai beveikti su tuo miniatiūriniu namu, bandanti susigaudyti, kas gi čia dabar vyksta.

Viskas daug paprasčiau, nei tikėjausi. Toks tvarkingas visa ko kratinys: šiek tiek istorijos, šiek tiek mistikos, emocijų, paslapčių, nutylėjimų, netgi šiek tiek detektyvo, dar emocijų. Bet ramiai ir santūriai. Patiko.

Reklama