Undinė Radzevičiūtė. 180.

Radzeviciute 180RADZEVIČIŪTĖ. Undinė. 180 [romanas]. Vilnius: Baltos lankos, 2015. 278 p.

Kartais, kad sumažėtų atstumas tarp pačių artimiausių žmonių, reikia, kad viskas aplink apsiverstų…

Labiausiai tai mane šioje knygoje pritrenkė tiražas – 1800 egzempliorių. Aš visiškai nežinau šiandieninių knygų tiražų (gal ir nelabai noriu žinoti), bet tas skaičius pasirodė be galo mažas. Kaži kiek Lietuvoje yra bibliotekų (google sufleruoja, kad šiek tiek daugiau nei tūkstantis)? O kiek knygas perkančių žmonių (google sufleruoja, kad 3 proc. nusiperka daugiau kaip 10 knygų per metus)? Bet vis tiek, man šis skaičius stebėtinai mažas. Nors ir asocijuojasi su pavadinimu – 180.

Ir atleiskite, bet jau aštuntame puslapyje neištvėriau, pradėjau juoktis. Garsiai. Ne, ne dėl siužeto, bet dėl to autorės stiliaus. Dėl sakinio iš dviejų žodžių. Netgi iš vieno. Kartais rašydama irgi mėgstu taip taupyti žodžius. O kalbėdama – dar dažniau. Bet vis tiek keista man ta rašymo maniera. Reikia perskaityti žymiai daugiau nei aštuonis puslapius, kad priprastum ir nebegalvotum, kad tekstas skirtas šiek tiek atsilikusiems…

Jei rimtai – tai geriau už Frankburgą, šiek tiek prasčiau už Žuvis ir drakonus, ir žymiai žymiai prasčiau už Baden badeno nebus.. Nors patiko ir šis, viskas pakankamai įdomu, skaityti smagu ir lengva. Bet gal per lengva? Ir per greita. Šast, ir baigėsi. O pala, tai gi kur įspūdis? Ką, irgi nelabai liko?

Ką gi. Gaila.

Įrašo “Undinė Radzevičiūtė. 180.” komentarų: 1

  1. Čia dar ganėtinai neprastas tiražas. Mažiausiai esu mačiusi berods 800 egzempliorių, o dažniausiai, kiek žiūriu, būna 1000 ar 1200 – 1500. Liūdni skaičiai, ypač lyginant su senųjų knygų tiražais.

Komentavimo galimybė išjungta.