Adam Johnson. Našlaičių prižiūrėtojo sūnus.

Adamas_Johnsonas_-_Naslaiciu_priziuretojo_sunusJOHNSON, Adam. Našlaičių prižiūrėtojo sūnus [romanas]. Iš anglų kalbos vertė Povilas Gasiulis. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2014.  526 p.

Piliečiai, burkitės prie garsiakalbių, nes turime svarbių žinių! Kur jūsų garsiakalbis bebūtų – virtuvėje, įstaigoje, gamykloje, – padidinkite garsą!

Premijoms nelabai domiuosi tad buvo didelė tikimybė, kad knyga taip ir pranyks kažkur tarp gausybės tų, kurių niekada taip ir neperskaitysiu. Džiaugiuosi, kad taip neįvyko. Nes ji – unikali, tikrai priverčianti pajusti, kas tai yra skaitymas ir kodėl tiek žmonių taip mėgsta skaityti.

Kaip rašė knyguziurkes, knyga tikrai nukonkuravo ir internetą, ir facebooką. Ir kasdieną ir šiandieną.  Ir dar daug ką… Gerai, gerai, interneto gal ir nenukonkuravo, nes gi reikėjo pasigūglinti, kas gi ta Korėja ir kas gi ten vyksta. Kita vertus, įdomu, ar žinančių tikrai yra?

Knygą vienoje didžiausių el. parduotuvių radau priskirtą…. fantastinei literatūrai. Kartais atrodė – tikrai taip. Bet jei berniukus, žygiuojančius maratoną, dar galima, lengviau atsikvėpus, palikti autoriaus fantazijai, tai nuostabios šalies, kurioje visi laimingi, gailisi nelaimingųjų amerikiečių ir džiaugiasi neblėstančia Brangiojo Vadovo meile bei dosnumu – jau ne.

Knygos turinys tai nenupasakojamas. Čiun Do, Vadas Ka. Žmonių grobimai prie Japonijos, tarnyba laive, kelionė į Meksiką, kalėjimas-laisvė-kalėjimas. Tikrai baisus kalėjimas. Didžiulė, viską išlaikantį meilė… Tikiuosi, nieko nesupratot, nes tokį sodrų ir turiningą pasakojimą reikia paskaityti pačiam.

Vis dėl to liūdna buvo, kad ji išvyksta, – juk grįžta į Ameriką, į bemokslių, šunų ir įvairiaspalvių prezervatyvų pasaulį. Gerai bent tai, kad su savim išsiveža sąsiuvinius, pilnus prirašytus Brangiojo Vadovo išminties ir sąmojo perlų, kuriais galės vadovautis gyvenimo kelyje. Ir reikia pripažinti: jos vieta tarp savųjų, net jeigu tai ir šalis, kur nieko negausi už dyką – nei jūros dumblių, nei saulės įdegio, nei elementaraus kraujo perpylimo. (psl. 523).

Džiaugiuosi, kad perskaičiau ir ta knyga tiesiog ėmė ir nepranyko naujienų apie knygas sraute.

Reklama