Laura Sintija Černiauskaitė. Renata Šerelytė. Hepi fjūčer.

Hepi fjucerČERNIAUSKAITĖ Laura Sintija. ŠERELYTĖ, Renata. Hepi fjūčer [aštuoniolika novelių]. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. 160 p.

„Tuoj sugrįš nuovoka, – tarė sau. – Tuoj.“

Va va, esu toji, kuri taip ginu lietuvių kūrybą, esą ji nėra jau tokia liūdna ir depresyvi… Mėginsiu ginti ir dar kartą, – kaip gi ji nebus liūdna, jei kur tik pažvelgsi, tik verkti ir norisi. Ypač, kai abi autorės ne tik žvalgyti, bet ir matyti moka… Bet šį kart aš neverkiau. Ir neliūdėjau. Gal tik baisėjausi laikas nuo laiko.

Gerai, gerai, iš tikrųjų jausmas tai labai geras: skaityti įdomu, bet kai pradedi galvoti, apie ką skaitai, kartais ima ir pritrūksta kvapo. Ir čia tas baisumas kitoks, nei pas kokį Granauską, liudijantį pokario istoriją, ar pas Šlepiką, su tais vilko vaikais… Neee.. Viskas čia ir dabar ir kaip po dabar galėtų būti kažkada, arba kaip galėjo būti kažkada dar prieš dabar. Nes gi laikas nuo laiko ateitis virsta praeitimi (čia ne iš knygos; o tezės autorius žinomas).

O pati knyga puikiai išleista, padalinta į devynias dalis, po vieną kiekvienos autorės novelę. Kartais jų panaši tema, kartais – panašūs veikėjai, kartais jos dar kaip nors susijusios, arba ne. O parašai po novelėmis… 2014, rugsėjo pabaiga, iš kaimynų kiemo kaip žiežirba atlekia keiksmažodis, spindėdamas vakaro tamsoj…. Ironija. Sarkazmas. Kažkokia fantasmagorija (kad ir ką ji reikštų).

Bet rekomenduoti ne gėda. Drąsesniems. Nes ateičiai ir reikia drąsių, nebijančių žiūrėti ir matyti. Suprasti.Tada ta fjūčer gal ir galėtų būti iš tikrųjų hepi.

Skaityti mažom dozėm. Didelės gali būti pavojingos jūsų tariamai laimingam, gražiam ir patogiam gyvenimui.

Reklama