Helgason Hallgrimur. 1000° moteris.

1000 moterisHALLGRIMUR, Helgason. 1000° moteris [romanas]. Iš prancūzų k. vertė Diana Bučiūtė. Vilnius: Alma littera, 2015. 568 p.

Karas baigėsi, mano gyvenimas taip pat (psl. 550).

Labai savita knyga. Tiksliau gal, savito stiliaus, nors, kaip pradedi galvoti, panašių jau buvo bent keletas. Yra humoro, kaip kokiame Šimtametyje, kuris išlipo pro langą… arba Gyveno kartą Uvė, arba Raudoni sandaliukai, ir daug daug tragedijos, tikriausiai daugiau, nei visose jose kartu sudėjus.

Man patinka, kaip gyvenimo istorija pasakojama nenuosekliai. O čia dar geriau – viskas sujaukta: viename skyriuje dabartis, kitame 1959-ieji, dar kitame 1936-ieji, o dar kitame – 1944-ieji…Taip ir blaškomės per visą šimtmetį, kol pagaliau pasiekiam finalą. Ir ehmm, džiaugiuosi, kad perskaičiau.

Šiaip tai tas skaitymas nebuvo vien malonumas. Nors senikė ir labai kieta, prikausto dėmesį, kai kuriais jos gyvenimo tarpsniai ir panuobodžiavau. Bet skyreliai tokie trumpi, kad, jei kurį ir perskaitai snausdamas, visada gali sugrįžti ir skaityti vėl. Ir vėl. Panašu, kad čia tas atvejis, kai knygą visai neprošal paskaityti ir keletą kartų. Ne todėl, kad ten yra kažkokios ypatingos išminties (bet sąmojų – tai jau taip!). Todėl, kad nebijotumėm senti. Žinoma, patyrę savuosius tūkstančius laipsnių…

–Turit galvoje, kad įsimylėti galima tik vieną sykį?
– Taip. Žinoma, galima vis mėginti ir mėginti iš naujo, bet baisiai sunku… Tikra kankynė.
– Ir kiek laiko tai truko?
– Pirmoji meilė trunka visą gyvenimą. Aš jos nepamiršau.
– Noriu pasakyti, kiek laiko jūs buvot… kartu?
– Mes buvome pora dvi… – Nutilau pritrūkusi kvapo. – Dvi dienas, jei gerai atsimenu.
– Jūs praleidot kartu dvi dienas ir vis dar apie jį galvojat?
– Taip. Meilė matuojama laipsniais, o ne minutėmis (psl. 470).

 

Advertisements