Tess Gerritsen. Išlikusieji

Gerritsen IslikusiejiGERRITSEN, Tess. Išlikusieji [romanas]. Iš anglų k. vertė Vilma Krinevičienė. Kaunas: Jotema, 2014. 336 p.

−Kaip manai, su kuo mes turime reikalą?
−Nežinau. − Ji įsmeigė akis į šlapią asfaltą. − Bet kad ir kas tai būtų, man jau darosi baisu. (psl. 144).

Knyga, kiek suprantu, iš Džeinės Ricoli ir Moros Ailz serijos. Nežinau, koks jų eiliškumas, bet tikriausiai jis ir nėra labai svarbus. Skaitant tokias knygas įdomus gal ne pats turinys (kuris po kiek laiko sėkmingai pasimirš), bet pats skaitymo procesas. Dar dar vieną skyrelį, kas bus toliau, ir kuo ilgiau autoriui pavykstą vedžioti tą savo skaitytoją už nosies, tuo šauniau. Patikėkit, nesinori ne tik kad atsiversti paskutinio puslapio, bet ir spėlioti, kaip viskas baigsis. Kam tada bereiktų skaityti?

Istorija žemiška, bet tikrai nelabai kasdieniška. Kažkur miške įsikūrusi paslaptinga mokykla, kažkoks klubas, kovojantis su blogiu, keli snaiperiai, kelios žmogžudystės, o manijų apsėstieji šį kartą koziriais renkasi vaikus. Viską užskaitau. Su nesklandumais kosmose tai žinoma nepalyginama… Bet dar neatsibodo man ta Gerritsen, tikrai!

Reklama