Antonis Trolopas. Barčesterio bokštai.

Trolopas_BarcesterioTROLOPAS, Antonis. Barčesterio bokštai [romanas]. Iš anglų k. vertė Ona Katinskaitė – Doveikienė. Vilnius: Vaga, 1974. 446 p.

Mūsų herojų (vyrų ir moterų) sielvartai, – štai kas jus džiugina, o publika! Jų sielvartai, nuodėmės ir kvailystės, o ne dorybės, sveikas protas ir už tai gaunamas atpildas… (psl. 423).

Ne, knyga visai nepanaši į 24 valandas ar panašaus pobūdžio laidas. Priešingai, tai devyniolikto amžiaus vidurio anglikonų dvasininkų gyvenimo peripetijos. Bet aistrų ir kvailybių ir čia – sočiai.

Įdomiausia, kad romanas ne tik kad apie senus laikus, jis pats parašytas 1857 metais. Autorius rašė apie įvykius „realiu laiku“, pasakojimas labai įtraukiantis, ir, kas šauniausia, rašytojas nevengia pajuokauti, pasišaipyti iš savo veikėjų, kurių čia yra visokių: ir aistringai mylinčių, ir klastingai kerštaujančių ir visokių kitokių, kaip ir tikriausiai visais laikais.

Smagu skaityti, kaip autorius pats vertina vykstančius įvykius, tarsi nuteikia, kurį veikėją skaitytojas turėtų pamėgti, kurio ne. Įdomu skaityti ir vertinimus apie savo paties rašomą knygą, pvz. ar patiks knygos pabaiga, kokia ji turėtų būti, kad įtiktų skaitytojui.

Romano pabaigai, kaip ir vaikų pietų pabaigai, turi būti pateikta saldumynų ir cukrumi apibarstytų slyvų… (psl. 436).

„Forsaitų sagos“, „Dauntono abatijos“, orios devyniolikto amžiaus Anglijos aukštuomenės gerbėjams.

Reklama