Jodi Picoult. Atpildas

PICOULT, Jodi. Atpildas [romanas]. Iš anglų k. vertė Rima Rutkūnaitė. Vilnius: Alma littera, 2015. 472 p.

Kaip nuostabu, kad visiškai nereikia laukti – nė akimirkos, jei nori pataisyti pasaulį. Ana Frank, „Dienoraštis“ (psl. 359).

Taip jau sutapo, kad po autentiško liudijimo apie holokaustą, į rankas pateko panašios tematikos grožinis kūrinys. Labai panašu, kad Picoult gerbėjai sulaukė dar vienos neblogos knygos.

Kiekvieną kartą, kai perskaitau kokią įdomesnę tos autorės knygą, šiek tiek baiminuosi, kad kita tai gal bus ne tokia įdomi (kaip žinia, kaip kurios tikrai nuobodžios). Buvo smalsu, ką gi ji pasakys šį kartą? Kaip papasakos apie įvykius, kurie jau seniai tapo istorija (labai tikiuosi)?

Įspūdinga. Ne ne, nieko stulbinančio: stilius tas pats, struktūra ta pati, tonas tas pats… Pradžia tokia, kad galima nesunkiai nuspėti pabaigą. Bet patys liudijimai! Tai buvo geriausia knygos dalis: jauna žydaitė iš praeities pasakoja savo išgyvenimo, nusenęs nacis – savo pergyvenimo istorijas. Taip taip, panašu į vieną S. Kingo romaną… Bet viskas kitaip.

Ši rašytoja moka paklausti: ką darytum, jeigu…? Kaip pasielgtum, jei…? Ir šį kartą tema žiauri, atsakymus rasti sunku, belieka tik tikėtis, kad klausimai taip ir liks knygoje.

Romaną dedu prie tų geresniųjų ir įdomesniųjų autorės knygų. Ir nekantriai laukiu, kuo autorė nustebins dar?