Veronica Roth. Divergentė.

Roth_DivergentėROTH, Veronika. Divergentė [romanas]. Iš anglų k. vertė Aušra Kaziukonienė. Vilnius: Alma littera, 2012. 416 p.

– Jūs pasirinkote mus, –  sako jis. – Dabar mes rinksimės jus. (psl. 67).

Tikriausiai niekas labiau, nei paauglys, nesikankina dėl savo tapatybės. Ir nėra jokių testų, kurie pasakytų, kad esi toks arba anoks… Nors gal ir yra, bet testai niekada nekėlė man didelio pasitikėjimo. Nuo jų rezultatų nepriklauso niekas. Viską nusprendžia pats žmogus.

Šiame, kaip jie ten vadinasi.. distopiniame romane šešiolikos metų sulaukę piliečiai renkasi patys. Pasirinko ir Beatričė, pasirinko, ir atsidūrė visai kitame pasaulyje. Ramus gyvenimas baigėsi. Prasideda nuotykiai.

Tik va, tų nuotykių šiek tiek pasigedau. Kol kas niekas į jokias keliones nevyksta, žaidynėse nedalyvauja, atsakymų į paslaptis irgi nelabai ieško… Ar tikrai knygos tik trys? Tokiu tempu kuriant siužetą, kaži kiek papasakoti sunkoka. Reiktų bent kokių aštuonių… Tad ir nekeista, kad pradžioje buvo nuobodu. Įsitraukiau tik kiek vėliau, kai pripratau prie veikėjų ir jų nuotaikų. Ir kaip tapo įdomu, kaip viskas galėtų pasibaigti. Laimingoms vestuvėms?

Visokios tokios ir panašios ateities prognozės man patinka (va, kaip tik atsiminiau Metro… kaip norėtųsi dabar paskaityti tęsinį). Ši taip pat neprailgo. Nors pradžioje, sąmoningai ar ne, knygą lyginau su Bado žaidynėmis. Geriau? Blogiau? Nežinau… Gal tik kol kas, bet Divergentėje neužčiuopiau gilesnės minties. Gal ji išlys kitoje knygoje? Bus matyti.

Reklama