WASSMO, Herbjørg. Septintas susitikimas. [romanas]. Iš norvegų k. vertė Eglė Išganaitytė. Vilnius: Alma littera, 2007. 384 p.
„Ruta, kai šiandien vėl tave pamačiau, po keturiolikos metų, suvokiau, kad mes tebesame skirti vienas kitam. Kad ir kas tave saistytų, niekada tavęs nebepaleisiu.“ (psl. 370).
Wassmo. Ir iškart knygai pliusas. Panašu, kad ji gali rašyti apie bet ką, vis tiek skaitysiu su malonumu. Lengva, malonu, įspūdinga, įtaigu. Ir ne per daug liūdesio, kaip pavyzdžiui – Toros knygose.
Turtingam vyrui ir talentingai moteriai gyvenimas vis neleidžia rinktis patiems ir būti savimi. Prireiks net keliolikos metų, kol jie vienas kitą pasirinks. Ir septynių susitikimų. O tarp jų – kasdienybė, darbai, lūkesčiai, džiaugsmas ir sielvartas. Ir skandinaviškas pasakojimas apie gyvenimą ir žmones.
Patiko. Gera ji ar ne – baisiai subjektyvu. Bet paskui kurį laiką visos kitos knygos kažkodėl atrodys lyg mokykliniai rašinėliai…
kaskaityti.lt 
va va… Tas „kurį laiką visos kitos knygos kažkodėl atrodys lyg mokykliniai rašinėliai…“ – be galo taikliai pasakyta. Kaip ginatės nuo to? Kokią knygą skaitysit toliau? 🙂
Tikrai nelengva. Skaičiau šią: https://kaskaityti.wordpress.com/2014/10/10/kristina-krekelyte-dienos-valandos-minutes/.
Atgalinė nuoroda: Kristina Krekelytė. Dienos, valandos, minutės. | Ką skaityti?
Atgalinė nuoroda: Herbjørg Wassmo „Septintas susitikimas“ at Būkime įdomūs sau ir kitiems!