Kotryna Grigaitytė. Auksinukai.

Grigaityte_Auksinukai GRIGAITYTĖ, Kotryna. Auksinukai [romanas]. Vilnius: Alma littera, 1995. 207 p.

Sąnariai gali pakelti sunkų darbą, protas – nuovargį, širdis – skausmą. Bet negali pakelti gyvenimo be meilės. (psl. 185).

Kartais ypatingai užsimanau paskaityti lietuviškų knygų. Ir ne šiaip sau kokių šiandieninių, o kitokių, apie lietuvišką kaimą tarpukarių, apie visus tuos neramius laikus prieš ir po karo. „Auksinukai“ kaip tik tokia, lyriška ir patriotiška.

Autorė pati išgyveno karą, ir po jo emigravo į Vakarus. Tad sentimentų ir jausmų knygoje ypač daug. Augūnų Aldona myli Valentiną, myli namus, tėvus ir Lietuvą. Todėl tik dar skaudžiau, kaip visas meiles pasiglemžia karas, o namus – okupantai. Labai tikri veikėjų išgyvenimai, kai niekas netikėjo, kad gyvenimas gali sugriūti, prasidėti karas ir visos kitos negandos. Šiurpoka, kai kažkas panašaus dedasi ir dabar, visai netoliese.

Bet knyga keista. Veikėjai ir įvykiai labai tikri, bet va siužetas vietomis padrikas, mintys šokinėja. Kaip kokiame giminės susitikime, kur visi viską jau ne kartą girdėję ir detalės nebe tokios svarbios. Skaityti netrukdo, bet šiek tiek nuvilia. Atrodo, kad galėjo būti ir geriau, kita vertus, tikriausiai sunku užrašyti jausmus. Taip, kad juos suprastų kiekvienas.

Autentiška ir sentimentalu. Patriotams.

Reklama

Įrašo “Kotryna Grigaitytė. Auksinukai.” komentarai: 4

  1. Jei patinka tokios knygos, tai dar parekomenduociau Krekelyte (Griutis ir Dienos, valandos, minutes). Man taip patiko ta kalba tu knygu… gal del to, kad mano tevukai tokiu zodziu vis pasakydavo…

Komentavimo galimybė išjungta.