Fredrik Backman. Gyveno kartą Uvė

Backman_UveBACKMAN, Fredrik. Gyveno karta Uvė. [romanas]. Iš švedų k. vertė Raimonda Jonkutė. Vilnius: Alma littera, 2014. 328 p.

Mirtis – toks keistas daiktas. […] Mes jos bijome, tačiau daugumai iš mūsų dar baisiau, kad ji ištiks ką nors kitą, ne mus pačius. Nes didžiausia mirties baimė ta, kad ji praeis pro šalį. O mes liksime vieni. (psl. 315).

Skaitykit šią knygą, jei turit bambančių kaimynų. Jei stebitės, kodėl pagyvenę žmonės dažnai vaikšto susiraukę ir viskuo nepatenkinti. Jei skundžiatės, kad tėvai jūsų nebesupranta, o praeiviai retai šypsosi…

Uvė jaučiasi vienišas, yra susiraukęs ir viskuo nepatenkintas. Uvė mėgsta tvarką ir taisykles. Uvė nekenčia, kai kas nors jas laužo. Uvė netgi mielai numirtų, bet nevėkšlos kaimynai vis sutrukdo.

Uvei pasisekė: autorius jį sukūrė tokį tikrą, jog atrodo, jis gyvena kažkur šalia, kitapus gatvės, šalia nusenusio kaimyno, persės imigrantės ir gėjų porelės. Pasisekė ir leidyklai: vertėja knygą išvertė taip, kad jokios vertimų komisijos sunkiai beprisikabintų. O labiausiai pasisekė tiems,  kas ryžosi šią knygą perskaityti…

Daugiau nėra ką bepridurti. Nes negi čia pasakosi, dėl ko taip bėgo ašaros ir ėmė juokas….

Reklama