George R.R. Martin. Ledo ir ugnies giesmė.

Martin_Kardu audraMARTIN, George R. R. Kardų audra [romanas]. Iš anglų k. vertė Jovita Liutkutė. Vilnius: Alma littera, 2014. 992 p.

Dievai maloningi, kodėl kiekvienas vyras trokšta tapti karaliumi? (psl. 250).

Dievai maloningi! Tikrai nesitikėjau, kad trečioji dalis pasirodys taip palyginti greitai. Knyga tikrai solidi, beveik tūkstančio puslapių apimties: tikras džiaugsmas kiekvienam R.R.Martin fantazijų fanui.

Tikrai nežinau, kodėl mane ši saga taip įtraukė. Veikėjais? Nuotykiais? Lengvu pasakojimo stiliumi? Neseniai internete skaičiau kažkokio psichologo komentarą, apie tai, kad daug skaityti yra kenksminga: skaitytojas pradeda gyventi išgalvotame pasaulyje ir vengti realybės. Žinoma, kas per daug – visada nesveika. Bet, dievai maloningi! Tas žmogus tikriausiai dar neskaitė Sostų žaidimų….

Įklimpau rimtai. Dabar sunku net objektyviai apibūdinti knygą. Būtų kaip ir nieko naujo: karaliai pešasi, karai tęsiasi, intrigos klęsti. Kaip pagalvoji, istorija tęsiasi jau daugiau kaip dviejuose tūkstančiuose puslapių. Visai nenuostabu, kad nebegąsdina veikėjų gausa, lengva įsiminti jų vardus, charakterius ir tarpusavio ryšius. Nors dar klausimas, ar su savo pamėgtais herojais bus lemta susitikti kituose tūkstančiuose puslapių; autorius, kaip ir jo knygų veikėjai, tikrai mėgsta pasišvaistyti kalaviju. Nors… dar nežinia, kaip ten viskas gali pasisukti.

Skaitydama galvojau: kaip žmogus turi mokėti išlaisvinti savo fantaziją? Septynios karalystės tokios turiningos veikėjais, įvykiais, nuotykiais, Geležinis sostas toks netvirtas, o už Sienos iš vis dedasi įdomūs dalykai. Beveik suprantu, kodėl gerbėjai lipa autoriui ant galvos vis ragindami rašyti toliau. Juk nuotykiai vis tęsiasi, ir taip norisi, kad jie tęstusi tikrai dar ne vienam tūkstantyje puslapių.

Ai, mėgstu aš tą fantasy. Ir dūsauju, kad ketvirtosios dalies vėl teks palaukt.

Reklama