Kristina Sabaliauskaitė. Danielius Dalba & kitos istorijos.

dalbaSABALIAUSKAITĖ, Kristina. Danielius Dalba & kitos istorijos. Vilnius: baltos lankos, 2012. 208 p.

Ironija (psl. 31).

Kažkodėl maniau, kad knyga bus apie prieškario Vilnių. Gal kažkur kažką ne taip perskaičiau, o gal telefono aparatas taip nuteikė… Bet „smetoniškieji“ laikai baigėsi su pirmaja novelė.

Likusiose – jau dabartis. Liūdesys, sarkazmas, pavydas, pyktis. Liūdni, nelaimingi, gyvenimo kankinti veikėjai. Dažnai jų iliuzijos žlunga, realybė skaudina, o praeities sentimentai kelia nenusakomą ilgesį. Jie nepasitikintys savimi, nelaimingi, nusivylę, dar daugiau, net neegzistuojantys…

Apie šios autorės knygas rašyti nelengva. Nesu Sabaliauskaitės gerbėja, nelabai suprantu, kodėl visi ją taip liaupsina, jaučiuosi tamsi ir atsilikusi. Knygos kaip knygos… Tiesa, man patinka jų tekstai, kurie kažkuo traukia ir kuriuos malonu skaityti.

Malonu skaityti ir šias noveles. Vaizingos detalės, tikroviški pasakojimai. Labiausiai įsiminė seno žydo, po kažkiek ten metų grįžusio iš emigracijos į vaikystės Vilnių, įspūdžiai. Ir ligoto  kegėbisto nepalaužiamas tikėjimas praeitimi. Tai bent įžvalgos! Taip, šie tekstai galbūt visai kitokie, nei ligšiolinių lietuvių autorių, bet ne kiek ne linksmesni. O perskaičius knygą apima tokia ne visai džiaugsminga nuotaika.

Ai, jau geriau Silvos!