Gražina Karaliūnė. Emos sala.

Karaliune_EmosKARALIŪNĖ, Gražina. Emos sala: [Romanas]. Kaunas: Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO], 2011. 398 p.
Vandenio ženklas – I knyga.

— Aš esu Vandenis.
— Aha, o aš tada Undinė. (psl. 153).

 Visada maniau, kad naujų, ką tik išleistų knygų skaityti neverta. Ypač tų, kurios garsiai pristatomos. Verčiau palaukti, kol aistros aprims ir fanfaros nutils. Tada jau ir skaityti galima. Ne, knyga geresne tikrai netaps. Bet nusivylimas irgi nebus toks didelis.

Kam pasakoju visa tai? Nes apie knygą nėra ką pasakoti. Ji labai tinka laukiant eilėje pas dantų gydytoją. Atrodysi tikrai solidžiau, nei maigydama telefoną. Skaitai sau knygą, mąstyti nieko nereikia, net dantų skausmą kažkiek pamiršti. O jei vėliau paliksi knygą laukiamajame – gaila tikrai nebus. Aišku, jei ji ne skolinta.

Jei nieko nesitiki, gali net patikti. Man beveik patiko. Skaičiau vaikiško šrifto tekstą, ilsinau protą, netgi perskaičiau iki galo. Nes kokios nuotaikos, tokios ir knygos. Kokie skaitytojai, tokie ir rašytojai. O kas aš tokia, kad galėčiau kuriuos nors teisti?

Reklama