Markas Tvenas. Princas ir elgeta.

Tvenas_princasTVENAS, Markas. Princas ir elgeta.  [romanas]. Iš anglų k. vertė Lilija Vanagienė. Vilnius: Vaga, 1979. 303 p.

Gal būt tai tikra istorija, o gal tik legenda, padavimas. Galbūt visa tai buvo, o gal nebuvo, bet būti juk galėjo (psl. 3).

Tikrai visai nepanaši į Tomą Sojerį. Visiškai kitokia. Pirmiausiai suabejojau, gal Markas Tvenas anglas? Ne, amerikietis. Anglijos istorija tiesiog domėjosi. Tai ir knygoje gausu, gal ir nelabai tikslios, bet visgi istorijos. Vėliau vėl suabejojau, kam skirta knyga? Vaikams, rašytojas ją rašė būtent vaikams. Bet nėra jokios didaktikos, jokio pamokslaujančio pasakotojo, ar tvoras liepiančių dažyti tetulių. Tik pasaka – ne pasaka apie gerumą, gailestį, teisingumą ir draugystę. Ir atitinkamai suregztas siužetas, priverčiantis skaitytoją kartu su veikėjais spręsti sudėtingiausias dilemas.

Mirtis, smurto mirtis laukia šių nelaimingųjų! Tomui tarsi kas širdį sugniaužė. Jį užplūdo gailestis ir išstūmė visus kitus jausmus. Jis negalvojo nei apie sulaužytus įstatymus, nei apie skriaudas ir kančias, kurias šie trys nusikaltėliai suteikė savo aukoms, – jis negalvojo apie nieką kitą, tik apie kartuves ir šiurpų likimą, gresiantį pasmerktiesiems. (psl. 130).

Laiką pralenkusi klasika.

Reklama