Emma Donoghue. Kambarys.

Donoghue_KambarysDONOGHUE, Emma. Kambarys.  [romanas]. Iš anglų k. vertė Dalė Virginija Jakutienė. Vilnius: Alma littera, 2012. 328 p.

Pastebėjau, kad pasaulyje žmonės nuolat įsitempę ir neturi laiko. Net Senelė ir Pasenelis kartoja tai, nors jie neina į darbą, todėl svarstau, kaip žmonės, kurie turi darbą, atlieka tą darbą ir visus gyvenimo darbus. Kambaryje mums su Mama užteko laiko viskam. Tikriausiai laikas ištemptas ant pasaulio labai plonai, kaip sviestas, ant kelių, ant namų, ant aikštelių ir parduotuvių, todėl kiekvienoje vietoje laiko yra labai mažai, visi turi skubėti į kitą vietą. (psl. 290).

Jei pirkčiau knygas, „Kambarį“ būčiau nusipirkusi iš karto, vos tik pasirodė knygynuose. Tema, populiarumas, anonsai – tikrai atrodė, kad tai bus neeilinė knyga.

Tačiau knygų beveik neperku, ir džiaugiuosi. Nes  neeilinė tėra tik pati istorija, o ne knyga. Atsimenu, kaip šokiravo tas vyras, rūsyje laikęs ir prievartavęs savo dukrą. Galvojau, kaip jaučiasi ten gimę vaikai, tik po kelerių metų pirmą kartą išėję į lauką. Todėl labiausiai patiko tos dalys, kuriose aprašyti Džeko įspūdžiai Anapus. Vaikas įdomiai ir net juokingai samprotauja apie jį supantį pasaulį, klausimams nėra galo, artimieji verti apdovanojimo už kantrybę, o autorė gali džiaugtis vykusiu sprendimu rimtas problemas perteikti penkiamečio akimis.

 Ar vertėtų dėl to labai aukštinti knygą? Abejoju. Tiesa stilius paprastas,  skaityti tikrai neprailgsta. Bet panašių knygų jau esu skaičiusi, pavyzdžiui šį įspūdingą antraklasio pasakojimą apie savo močiutę.

O „Kambarys“? Užskaitysim, bet tai tik šokiruojanti istorija visai nešokiruojančioje knygoje.

Advertisements