Jodi Picoult. Neprarask vilties.

Picoult_NepraraskPICOULT, Jodi. Neprarask vilties. [romanas]. Iš anglų k. vertė Vilma Rinkevičiūtė. Vilnius: Alma littera, 2012. 464 p.

Kartais ji atrodo kaip visos motinos, o Viltis – kaip paprasta mergaitė. Kol nepasipainioja Dievas. (psl. 193).

Oi, ta Picoult. Veltui prisiekinėju, kad daugiau jos knygų nebeskaitysiu. Iki kito karto. Universitete baigusi literatūros tekstų rašymo bakalaurą, autorė rašyti moka. Tiksliau, žino, ko reikia skaitytojui, kad šiam nesinorėtų užversti knygos. Neprarask vilties užversti tikrai nesinorėjo. Panaši į kitas autorės knygas (joje, žinoma, vėl vyksta teismo procesas), bet nenuobodi, šiek tiek mistinė. Visai ne tokia paprasta ir aiški, kaip gali pasirodyti.

Nemažai skaitytojų apie tikėjimo ir religijos temas atsiliepia neigiamai (dar viena panaši knyga – Kita širdis). Picoult apie tai rašo savotiškai: knygoje daug sutapimų (Vilties, Marijos vardai), įdomių klausimų, idėjų ir beveik nei vieno atsakymo.  Septynmetė mergaitė po tėvų skyrybų susikuria tik jai vienai matomą draugę, kuri, kaip pasirodo, yra Dievas. Keisti, neįtikėtini įvykiai keičia vienas kitą. Juos bando paaiškinti įvairių religijų ir sektų atstovai, ateistai, žiniasklaida, tačiau tik dar labiau viską painioja.

Man patiko. Bet kas gi iš tiesų nutiko Viltei? Vienareikšmiško atsakymo taip ir nesugalvojau.

Gal jums pasiseks geriau?

Reklama