Dalia Jazukevičiūtė. Jo vardas Sibiras.

Jazukeviciute_SibirasJAZUKEVIČIŪTĖ, Dalia. Jo vardas Sibiras [romansas]. Vilnius: Alma littera, 2013. 112 p.

O suaugėliai amžinai klysta manydami, kad vaikai – tai kažkokie silpnapročiai gnomai. Maždaug – jie turi užaugti, o jau tada viską supras. Bet dažniausiai užauga ir toliau lieka nieko nesupratę. Nė tiek, kiek suprato vaikystėje. (psl. 13).

Chm… Kažkur skaičiau, kad savo kūriniais šokiruojanti rašytoja šį kart užmins mįslę. Tikrai. Seniai beskaičiau tokio mažo formato ir apimties lietuvių autoriaus kūrinį. Net sunku pavadinti romanu. Bet autorė išsisuko – romansas ypatingai tinka prie tos lėtos, šviesios ir be galo jausmingos knygos nuotaikos.

Jokių paverkšlenimų. Jokių banalių posakių apie meilę. Visa knygutė – vienos moters labai ramus pasakojimas apie gyvenimą. Aišku galima bambėti, kad penkerių metų vaikams tokios istorijos nenutinka. Bet tekstas – išgyventas. Ir labai labai įtikinamas. Visada galvojau, kad taip pasakoti gali tik tas, kuris pats tai patyrė.  Arba tas, kuris tikrai gerai moka rašyti…

Meilės stebuklas įvyksta tik kartą, o visa kita yra tik melagingi ir trumpi geismai. (psl. 110).

Įspūdinga.

Reklama