Jonas Jonasson. Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo.

Jonasson_SimtametisJONASSON, Jonas. Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo [romanas]. Iš anglų k. vertė Astra Alba. Kaunas: Obuolys, 2012. 479 p.

Kai gyvenimas tęsiasi ilgiau nei įprasta, lengva sau leisti elgtis laisvai (psl. 14).

Niekada nebūčiau patikėjusi, kad skaitysiu tokią knygą. Kvailas pavadinimas, viršelis irgi… Bet man labai patinka tokios, kuriose seni jaunų veikėjų nuotykiai persipina su naujais dabar jau senų veikėjų nutikimais. Tad perskaičiau. Ir… patiko.

Knyga nenuobodi. Galima mėgautis nesibaigiančiomis veikėjų klajonėmis po visą pasaulį, susitikimais su pačiomis spalvingiausiomis asmenybėmis. Galima žavėtis beribia autoriaus fantazija. Galima netgi numoti ranka ir tarstelėtų, kad visa tai tik senuko kliedesiai, padedantys išsklaidyti senatvės nuobodulį. Nes argi tiek įvykių galėtų nutikti vienam žmogui?

Dabar jau jų visų ir nebeatpasakočiau, bet tikrai žinau, kad liūdna nebuvo. O ateityje netgi visai norėčiau paskaityti ką nors panašaus, nes juk kvailybei gyvenime irgi reikia palikti vietos…

 — Ar galėčiau paklausti, kokios pagalbos iš manęs tikitės? Yra tik du dalykai, kuriuos galiu padaryti geriau nei dauguma žmonių. Vienas jų – gaminti degtinę iš ožkos pieno, kitas  — surinkti atominę bombą.
— Būtent tai mus ir domina,  — atsakė vyriausybės atstovas.

 — Ožkos pienas?
Ne, Ne ožkos pienas. (psl. 478).

Advertisements