Undinė Radzevičiūtė. Žuvys ir drakonai.

Radzeviciute_DrakonaiRADZEVIČIŪTĖ, Undinė. Žuvys ir drakonai: [romanas]. Vilnius: Baltos lankos, 2013. 407 p.

Kodėl praeities įvykiai daug labiau gniaužia kvapą nei dabarties?
Ir kodėl nuolat atrodo, kad gyvenimas tik fonas įdomesnėms istorijoms?
Pagalvojo Šaša.
Kodėl kodėl… (psl. 359).

Prijaučiu drakonams – tai beveik esminė priežastis, kodėl pradėjau skaityti šią knygą. O pradėjus neapleido klausimai: kodėl, kodėl?

Kodėl apie taip gražiai parašytą knygą beveik nėra ką daugiau ir papasakoti? Nors veikėjai – įsimintini. Ir Rytų ir Vakarų. Ir skaityti visai įdomu. Akys tiesiog laksto per Mamos Noros, Šašos, Miki ir senelės Amigorenos pokalbius. Dažnai net grįžta keliais puslapiais atgal. O Tėvas Kastiljonė dar įdomesnis. Būtent dėl jo ir norėjosi skaityti toliau. Net tada, kai atsirado minčių mesti knygą į šalį…

Kodėl neapleidžia jausmas, kad kažko nesupratau? Ypač perskaičiusi pabaigą. Juk knyga nėra bloga. Ar neįdomi. Man labai patiko trumpos istorijos „Baden Badeno nebus“ (kitų autorės knygų nesu skaičiusi).  „Žuvys ir drakonai“ – visiškai kitas lygmuo. Ypatingai savitas tekstas tikrai slepia gilias mintis ir prasmingą turinį. Bet jeigu slepia per giliai?

Paskutiniu metu vis labiau vertinu lietuvių literatūrą. Tiek klasikinę, tiek šiuolaikinę. Žinau, kad mūsų autorius reikia mokėti skaityti ir suprasti. Tik kodėl tikrai ne visada pavyksta?

 „Kaip sako kinai: drakonas tik tada tikras, kai slepiasi debesyse“ (psl. 159).

Reklama

Įrašo “Undinė Radzevičiūtė. Žuvys ir drakonai.” komentarų: 1

  1. Buvo idomu paskaityti, as vis palaikau sita knyga rankose, ir vis pagalvoju, ar suprasiu ir padedu i sali.

Komentavimo galimybė išjungta.