Stephen King. Tamsoje be žvaigždžių.

King_TamsojeKING, Stephen. Tamsoje be žvaigždžių. [apsakymų rinkinys]. Iš anglų k. vertė Valdas V. Petrauskas. Vilnius: Alma littera, 2012. 400 p.

Pagalvok: Ar žmonės išties gerai pažįsta vienas kitą? (psl. 321).

Kingas vienas iš mano mėgstamų rašytojų. Skaitau jo knygas su malonumu, nors dažnos turinys yra toli gražu ne iš maloniųjų.  Bet… tokios nemalonios kaip „Tamsoje be žvaigždžių“ tikriausiai iki šiol net nebuvo.

Knygoje yra keturi apsakymai apie iš pažiūros pačius paprasčiausius žmones. Ūkininkas, iki begalybės myli savo žemę, rašytoja atsiduria netinkamu laiku netinkamoje vietoje, ligonis nepraranda vilties pasveikti bet kokiomis premonėmis, o pavyzdinga žmona tik maždaug po dvidešimties laimingos santuokos metu pradeda pažinti savo vyrą.

Nemaloniausi pirmieji du apsakymai. Nors autoriaus stilių ir talentą jau esu įvertinusi, bet kai kurios vietos tikrai per įtaigiai parašytos. Taip tikroviškai, kad net sunku buvo skaityti. Didžiausią įspūdį paliko du paskutiniai apsakymai: „Sąžiningas sandėris“ ir „Laiminga santuoka“. Daugiau ar mažiau patikę, visi apsakymai puikiai atspindi vieną, pagrindinę knygos mintį – žmogus negali iki galo pažinti kitų. Netgi pats savęs.

Ar tikrai žmogus žino, koks yra iš tikrųjų?

Reklama