Haruki Murakami. Mylimoji Sputnik

Murakami_Mylimoji sputnikMURAKAMI Haruki. Mylimoji Sputnik. [serija: Savaitgalio knyga]. Iš japonų k. vertė Ieva Susnytė. Vilnius: Baltos lankos, 2008. 206 p.

Vis dėlto mane kamavo esminiai klausimai. Kas aš esu? Ko aš siekiu? Kur link einu?

Kiekvienas rašytojas, kaip ir jo knygos, paprastai būna išskirtinis. Selmos Lagerlef knygos apie nepaprastus žmones primena senovę ir padavimus. Neatsilieka ir Saulius Šaltenis – jo tekstai nepaprastai gražūs, kartais mįslingi ir magiški. Užburiančios ir išsiskiriančios Jose Saramago istorijos.  Dar daugiau magijos Gabrielio Garsijos Markeso knygose, o Arto Paasilinna rimčiausių gyvenimo problemų kupinas istorijas dėsto paprastai ir su humoru. Net Kristina Sabaliauskaitė turi savo išskirtinį stilių. O kuo išskirtinis yra Murakami?

Tai pirmoji perskaityta Haruki Murakami knyga ir galbūt nederėtų kritiškai vertinti. Bet vis tiek aš nusivyliau. Knyga visiškai eilinė. Eiliniai įvykiai, eiliniai veikėjai. Be jokios magijos ir išskirtinumo. Net istorija eilinė. O blogiausia, jokios japoniškos dvasios…

Siužetas gerokai išblėsęs, nors knygą perskaičiau vos prieš kelias savaites. Veikėjai įstrigo labiau. Jaunas mokytojas, bandantis išspręsti ne tik savo, bet ir savo draugės esminius gyvenimo klausimus. Paslaptingoji Miū, savo asmenybe vis traukianti toliau skaityti, o ne mesti knygą į šalį. Ir pagaliau įsimylėjusi Sumirė. Pametusi galvą dėl moters.

Labiau už siužetą, veikėjus, jų meiles/nemeiles ir esminių klausimų sprendimus, įsiminė rusų palydovas Sputnikas. Ir taip pasidaro gaila vargšės Laikos, priverstinai ir amžiams išskridusios į kosmosą…

Ir niekaip neišėjo iš galvos Irvingas. Amerikiečių rašytojas, paprastų žmonių paprastas istorijas sugebėjęs paversti storiausiomis knygomis. Kuo japoniškasis Murakami geresnis už jį?

Lengvas kelių dienų pasiskaitymas. Ne veltui išleistas Savaitgalio knygos serijoje. Nors, gal kitos knygos kitokios?

Reklama

Įrašo “Haruki Murakami. Mylimoji Sputnik” komentarai: 2

  1. “Mylimosios Sputnik“ neskaičiau, bet man patiko “Kafka pakrantėje“. Ten nemažai magiškojo realizmo, pati istorija mistiška, įtraukianti – nors tai, aišku, skonio reikalas.
    Kuo išskirtinis Haruki Murakami? Man patinka jo tekstų “atmosfera“, jeigu galima taip įvardyti. Juose daug tam tikro susikaupimo, žvelgimo vidun. Gal tai ir galima pavadinti japoniška dvasia? Nors man sunku spręsti, nes kitų japonų autorių nesu skaičiusi.
    Kita vertus, “Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės“ patiko mažiau, istorijai iš tikrųjų tartum pritrūko išskirtinumo.
    Neseniai perskaičiau šio autoriaus memuarus “Ką aš kalbu, kai kalbu apie bėgimą“. Nedidelė knygelė, joje Murakami dalijasi savo, kaip bėgiko, patirtimi. Patiko.

Komentavimo galimybė išjungta.