Herta Müller. Amo sūpuoklės.

Amo supuoklesMÜLLER, Herta. Amo sūpuoklės. [romanas]. Iš vokiečių k. vertė Antanas Gailius. Vilnius: Versus aureus, 2010. 288 p.

ŽINAU, KAD SUGRĮŠI. (psl. 12).

Ar galima ko nors ypatingo tikėtis iš romano apie lagerį? Galima. Nes knyga nebūtinai turi būti tokia, kaip ją įsivaizduoja skaitytojas.

Ji keista. Tikrai nepavadinčiau įdomiausia skaityta knyga. Netradicinės orientacijos jaunuolis, netveriantis savo kailyje, ieško permainų ir atsiduria priverčiamųjų darbų lageryje.

Ji atstumianti.  Buvo gana vos kelių skyrių per dieną. Buvo minčių toliau nebeskaityti. Bet tik iki rytojaus.

Ji traukė. Traukė tas savotiškas jausmas, kad pasakojama tikrai ypatinga istorija… Kad ji išsiskiria kitoniškumu. O jei perskaitytumei ją vienu prisėdimu, tikrai netektum amo.

Penkerius metus jaunuolio lageryje iškentėtus vargus (tikro jaunuolio – tikrus) autorė perteikia labai savotiškai. Emociškai. Atstumiančiai. Kai kur keistai ir stulbinančiai. Neišsigąskite. „Amo sūpuoklės“ nepataikauja skaitytojų skoniui. Giliajai literatūrai tai nedera.

Reklama