Saulius Šaltenis. Kalės vaikai.

Saltenis_Kales vaikaiŠALTENIS, Saulius. Kalės vaikai. [rinktinė].  Vilnius: Žaltvykslė, 2006. 422 p.

Gyveni ir šiaip daug gražesnių ir spalvotų dalykų gali pamatyti, jei tik akis turi. (psl. 111, apsakymas „Pats ilgiausias, pats gražiausias, spalvotas mūsų gyvenimo filmas“).

Mano sugrįžimas prie lietuvių literatūros buvo ilgas.

Ilgus metus neskaičiau lietuvių literatūros, ji man atrodė liūdna, slegianti, parašyta neaišku kaip ir neaišku kokiai auditorijai.

Bet tuomet tiesiog nemokėjau susirasti tinkamų knygų. Nemokėjau jų skaityti.

Dabar viskas pasikeitė.
Ne, skaitau įvairią literatūrą, įvairias knygas. Bet dabar jau tikrai žinau – tikram lietuviškam tekstui grožiu kol kas niekas negali prilygti, tegul tai būna ir didžiausi pasaulio kūrėjai, talentingiausi premijų laureatai. Ir dar tikrai žinau – tikrai labai smagu tą lietuvių kūrybą skaityti. Tegu ji būna ir liūdnoka, tegu ji būna kartais ir mandravotai, neaišku kokiai auditorijai parašyta, ji juk vis tiek sava, vis tiek ankščiau ar vėliau nesunkiai perprantama…

Va, kokios nuostabios mintys perskaičius Sauliaus Šaltenio rinktinę „Kalės vaikai“. Ar ne gražu?

Knygą verta susirasti visiems, mėgstantiems lietuvių literatūrą, ar tik norintiems ją pamėgti. Rinktinėje esantis romanas „Kalės vaikai“ bent jau man, buvo dar vienas lietuvių literatūros atradimas.

Reklama