Erichas Marija Remarkas. Juodasis Obeliskas.

Remarkas_ObeliskasREMARKAS, Erichas Marija. Juodasis Obeliskas. [romanas]. Iš vokiečių k. vertė Osvaldas Aleksa. Vilnius: Vaga, 1984. 333 p.

Prakeikta mūsų atmintis – tikras sietas. Ji nori išlikti. O išlikti galima, tiktai viską pamiršus. (psl. 253).

Štai ir paskutinioji, alternatyvia likusi Knygų iššūkio 2012 knyga, nors ir kaip norėjo, nebesuskubo visoms kitoms į draugiją. Nes ji irgi iš tų stebuklingųjų, dar vasarą numestų ir išpeiktų, o dabar perskaitytų su didžiausiu malonumu.

– Minutėlę! Pirmiausia turiu tinkamai nusiteikti. (psl. 160).

 Skirtingai nei daugelis, nesižaviu visomis iš eilės šio rašytojo knygomis. Nors ir atrodo panašaus stiliaus ir temų, jos skirtingos, vienos patinka labiau, kitos nepatinka visai. Bet „Juodasis Obeliskas“  ypatinga knyga.

1918 metais Heinrikas buvo žūtbūtinis karo priešininkas. O dabar jis pamiršo viską, kas jį tokiu buvo padarę, ir karas vėl jam atrodo kaip smagus, linksmas nuotykis. (psl. 253).

Taip, „Juodasis Obeliskas“ ypatinga knyga ne dėl autoriaus mokėjimo pasijuokti iš skaudžių ir baisių dalykų – to yra ir kitose knygose. Joje ypatingai stipriai jaučiamas karo absurdas. Yra prirašytos krūvos knygų apie karą, dramatiškus pasirinkimus, psichologines jo pasekmes, sprogdinamus vaikus ir letenas iš streso nusigriaužusius gyvūnus. Daug jų skaičiau, dauguma jų įdomios. Bet nei viena knyga negriaužia taip kaip Remarko. Arba, cituojant  knygų tinklaraštį Tūkstančiai puslapių: Niekas kitas nemoka taip puikiai sudirbti karo, kaip Remarkas.

Ar tikrai žmonės nieko nebeatsimena?

Reklama

Įrašo “Erichas Marija Remarkas. Juodasis Obeliskas.” komentarai: 3

  1. Atgalinė nuoroda: 2012 m. iššūkis « Ką skaityti?

  2. Labai mėgstu šį autorių, skaičiau jo visas knygas ir ši yra viena iš geriausių.Labiausiai įsimunis mintis iš šios knygos buvo apie tai, kaip didžiausias tironas, žiauriausias tėvas ar vyras miręs tarsi tampa šventuoju ir nevalia apie jį atsiliepti blogai.

  3. E.M.Remarkas 🙂 Kaip myliu šitą autorių. Pamenu, kad mokykloje turėjom perskaityt bent po vieną jo knygų. Be galo susižavėjau “Trys draugai“, o po jos skaičiau visas, kurias tik radau. 🙂 “Juodasis obeliskas“ – vienas iš favoritų.

Komentavimo galimybė išjungta.