Citatos [25]

Katharina Hagena. Obuolių sėklų skonis.

Aš buvau Fraiburgo universiteto bibliotekininkė, dirbau su knygomis, pirkau knygas, taip, kartais jų netgi pasiskolindavau. Ar skaičiau? Ne. Ankščiau – taip, ankščiau skaitydavau nesustodama, gulėdama lovoje, valgydama, važiuodama dviračiu. Tačiau tai baigėsi. (psl. 21).

Mėgau valgyti skaitydama. Skanaudavau bandelę po bandelės, keksą po kekso, sukramsnodavau ką nors saldaus, o tada sūraus. Tai buvo nuostabu: meilės istorijos su Gouda sūriu, nuotykių romanai su riešutiniu šokoladu, šeimų tragedijos su avižiniais dribsniais, pasakos su minkštomis karamelėmis, riterių žygiai su sausainiais. Gražiausiose knygų vietose taip pat visada būdavo valgoma: mėsos maltinukai, grūstinė, aukščiausios rūšies dešrų rinkės. (psl 172).

Ji žinojo, kad tokie žodžiai mane žemina, kad aš įsižeidusi grįšiu į savo kambarį, iš kurio neišlysiu iki vakarienės, o vėliau nukniauksiu migdolų bei kepimui skirto šokolado ir nusinešiu juos į lovą. Žinojo, kad skaitysiu, valgysiu ir įsivaizduosiu esanti nelaiminga, nebyli undinėlė, mažasis lordas, plaukais apžėlusi pelkių pabaisa arba riteris, žudantis slibinus. Drauge su migdolais sukramtydavau savo įtūžį ir pasišlykštėjimą savimi, o tada nurydavau juos su šokoladu. Tol, kol skaitydavau ir valgydavau, viskas būdavo gerai. Galėdavau tapti bet kuo, tik ne pačia savimi. Už jokius pinigus negalėdavau liautis skaičiusi. (psl. 173).

Reklama

Įrašo “Citatos [25]” komentarų: 1

  1. Atgalinė nuoroda: Katharina Hagena. Obuolių sėklų skonis. « Ką skaityti?

Komentavimo galimybė išjungta.