WASSMO, Herbjørg. Šimto metų istorija. [romanas]. Iš norvegų k. vertė Alma Ločerytė-Dale. Vilnius: Alma littera, 2011. 456 p.
Žmogus turi poreikį papasakoti savo gyvenimo istoriją (psl. 12).
Dabar, kada esu labai nusivylusi šios leidyklos pastaruoju metu leidžiamomis primityviomis ir banaliomis knygomis, į rankas pakliuvo „Šimto metų istorija“.
Pačiu laiku: gyvenimiškas istorijas ypač mėgstu. Jos niekada nebus nei primityvios, nei banalios, nors tokiomis istorijomis tarsi net nereikia nieko ypatingo: nei stebuklingo siužeto, nei išskirtinių veikėjų.
Ar įmanoma sužinoti visą tiesą apie žmogų? (psl. 11).
Ir visgi išskirtinių veikėjų bus. Juk savo šeimos istoriją pasakoja norvegų rašytoja Wassmo. Bus dar ir ramus, skandinaviškas pasakojimas. Ko daugiau ir bereikia gerai knygai?
Įsitikinu, kad viskas gyvenime keičiasi – tai į gera, tai į bloga. Viskam savas laikas. (psl. 12).
Puiki knyga. Siūlau paskaityti.
kaskaityti.lt 
Aš vis mėginu sugalvoti paaiškinimą kas nutiko Alma Litterai, nes ji leidžia tokį šlamštą, kad net stulbina.Gal čia taip pataikauja prastam skaitytojų skoniui? Apie estetikos pojūtį išvis beviltiška kalbėti. Pažiūrėjus į rūgštines viršelių spalvas ir kokčius šriftus net silpna tampa.
Anksčiau tai tikrai išleido daug kokybiškų dalykų, kad ir tą patį XXa. aukso fondą ar skandinavų modernios prozos.
O apie knygą. Gera, net labai. Bet tikriausiai nekiltų man mintis ją pirkti tokiu viršeliu, jei nebūčiau žinojusi autorės iš anksčiau.
Aš dizaino net nekomentuoju – viršelis man mažai lemia renkantis knygą, todėl bemaž nėra svarbus. Dar pateisinčiau ir visą kitą, jei šalia lengvo turinio knygų dažniau būtų leidžiama ir nors šiek tiek vertingesnių knygų. Nes kokia knyga išleista šiais metais šios leidyklos buvo tikrai įdomi? Žinoma, metai dar nesibaigė…