Algimantas Zurba. …Eina…

ZURBA, Algimantas. …Eina… [romanas].  Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2000. 317 p.
Antroji trilogijos „Savūnė“ dalis.

Prakeikta mūsų dalia… Kaip ant šunų tako. Vis svetimi. Carai, vokiečiai – vieni, paskui – kiti. Kiek to savo tarpelio būta. Dabar – vėl… Ir vėliavos svetimos, ir pinigai… (psl. 190).

Taigi, perskaičiau antrąją trilogijos „Savūnė“ dalį, ketvirtąją „Knygų iššūkio“ knygą. Nepaprastai geras tas iššūkis, nes kitaip dar nežinia, kiek ši nuostabi knyga būtų gulėjusi neperskaityta.

Puiki knyga. Antrojoje dalyje, rodos, įvykiai turėtų rimti, gyvenimas turėtų grįžti į savo vėžes. Turėtų… Savūnės laukia tikri išbandymai, kurie tikrai skaitytojų nepaliks abejingų.

Tikra knyga. Atrodo, ne skaitai, o viską matai, kaip kokiame dokumentiniame filme. Kaip išveda į naujai steigiamą kolūkį numylėtą Širmį. Kaip tyčia nušauna ištikimą Margį, norėjusį paskutinį kartą lyžtelėti ranką vežamam į Sibirą šeimininkui. Kaip maudžia krūtinę, įkyriai degina… moteriai, sėdinčiai ant priesvirnio, neapgynusiai savo namų.

– Nepamirš… Niekas neužmirš, kas buvo. Niekad… (psl. 314).

Puikus grožinės literatūros kūrinys liudijantis mūsų istoriją.

Gerai, kad manęs dar laukia trečia dalis.

Reklama

Įrašo “Algimantas Zurba. …Eina…” komentarų: 1

  1. Atgalinė nuoroda: 2012 m. iššūkis « Ką skaityti?

Komentavimo galimybė išjungta.