Andreï Makine. Prancūziškas testamentas.

MAKINE, Andreï. Prancūziškas testamentas.[romanas]. Iš prancūzų k. vertė Galina Baužytė-Čepinskienė. Vilnius: Tyto alba, 2007. 262 p.

Iš bangų kilo mūsų močiutės Prancūzija – ūkuose skendinti Atlantida. (psl. 21).

Labai patiko!
Ne, patiko ne tas visus sužavėjęs prancūziškumas, ir ne įdomus santykis tarp Rytų ir Vakarų. Nesvaigstu dėl Paryžiaus ir Bodlero, o pasakojimais apie Stalino laikų baisumus galbūt dar ir galima nustebinti kokį nelabai istorijoje susigaudantį vakarietį.

Bet tas močiutės gyvenimas! Ir dar taip papasakotas! Neįmanoma likti abejingu. Anūkas, nors, atrodo, visiškai užsisvajojęs ir paskendęs visai neberniokiškose romantiškose svajose, bet po trupinėlį ima ir sulipdo tą sunkų, įspūdingą, nepamirštamą savo močiutės gyvenimo portretą. Žiūrėdamas nuotraukas, klausydamas pasakojimų, eidamas kartu pasivaikščioti… Ir papasakoja mums. Tarsi nejučia, žiūrinėdamas nuotraukas ar skaitydamas laikraščio iškarpas, ima ir perkelia mus į prieškarį, karą, pokario laikus. Ten, kur jo senelė: Neji prie Senos, Bucharą, Saranzą. Ten, kur ir senelę visą gyvenimą lydėjęs prancūziškasis laikraščių iškarpų lagaminas.

Vaizdavausi juodai apsitaisiusią moterį labai ankstų niūrios žiemos rytą įžengiančią į pasienio miestelį. Jos apsiausto apačia padrabstyta purvais, stora skara prisigėrusi miglos. ji pastumia kavinės duris siauros miegančios aikštės kampe, įsitaiso prie lango šalia radiatoriaus. Šeimininkė jai atneša puodelį arbatos. Ir, žvelgdama pro langą į tylius namų fasadus su stogeliais, moteris patyliukais sušnabžda: „Tai Prancūzija… Aš sugrįžau į Prancūziją. Po… po ištiso gyvenimo.“ (psl. 238).

Gera knyga. Kiekvienas neabejotinai ras ką nors sau.

Įrašo “Andreï Makine. Prancūziškas testamentas.” komentarų: 1

  1. Atgalinė nuoroda: Andreï Makine. Žako Dormo žemė ir dangus. « Ką skaityti?

Komentavimo galimybė išjungta.