Diana Gabaldon. Svetimšalė: meilės labirinte.

GABALDON, Diana. Svetimšalė: meilės labirinte [romanas]. Iš anglų k. vertė Mėta Žukaitė. Vilnius: Alma littera, 2011. 592 p.
Trečia knyga

– Taip, pažinojau, – atsakiau jam. – Dėl to ir keliavome į Paryžių. Papasakojau Džeimiui apie Kulodeną – keturiasdešimt penktuosius ir kas tada ištiks. Mes vykome į Paryžių pamėginti sustabdyti Karolio Siuarto. (psl. 102).

Svetimšalės nuotykiai tęsiasi.

Tęsiasi paslaptys, pavojai, intrigos, bei didžioji Klerės ir Džeimio meilė. „Meilės labirinte“ daugiau veiksmo, įtampos, nežinomybės ir to amžinojo žmoniją kamuojančio klausimo: ar įmanoma pakeisti ateitį? Ar įmanoma sustabdyti gresiančias katastrofas,  ypač jeigu gali keliauti laiku?

Beveik visas knygos veiksmas vyksta 1744 m. Paryžiuje.  Klerė ir Džeimis jau žino, kokios negandos laukia Škotijos. Belieka veikti, ir veiksmo tikrai netrūksta: slapti susitikimai su Karoliu Stiuartu, jakobitai, vizitai aukštuomenėje, susidūrimai su plėšikais ir padugnėmis, ir žinoma, susitikimai su pačiu Prancūzijos karaliumi Liudviku. Puikumėlis.

Wikipedijoje prie romano žanro parašyta Historical novel (istorinis romanas). Bet istorijos per daug pasirodyti gali tik visiškai jos netoleruojančiam skaitytojui. „Meilės labirinte“ vietos užtenka viskam: ir istorijai, ir nuotykiams, ir meilei.

Didžioji Klerės ir Džeimio meilė, šioje knygoje tęsiasi, bet jau kitokia, tarsi rimtesnė ir tvirtesnė, išlaikiusį ne vieną išbandymą. Bet tokia pat nenuobodi, juk jiedu – Paryžiuje! Meilę ir aistrą dar labiau kursto ir Klerės dvejonės: ar keisdami istoriją, jie nepakeis jos mylimų žmonių likimų? Kaip šalia esančiam karštakošiui mylimajam išaiškinti, kad svarbu ir tie, kurie dar tik kažkada gims?

Vienas sidabrinis, kitas auksinis. Abu sutuoktuvių žiedai tebebuvo ant mano rankų, ir man galva neišnešė, ką tatai reiškia. (psl. 585).

Visai nesvarbu, jeigu Svetimšalę: lemtingą susitikimą skaitėte jau senokai, – knygoje pilna priminimų ir paaiškinimų, kaip atsitiko vienas ar kitas įvykis, iš kur atsirado vienas ar kitas randas ant Džeimio kūno ir panašiai. Blogiau nekantriems, mat  „Meilės labirinte“ – tėra tik pusė knygos, kuri, kaip tyčia, baigiasi pačioje įdomiausioje vietoje. Suprantu, kada reikia laukti knygos tęsinio, kitos dalies, bet laukti knygos pabaigos  – tikra neteisybė!

Įvertinti sunku, vieniems tai tobula meilė, kitiems, intelektualesnio romano gerbėjams – lėkšta ir neoriginalu. Gal ir banalu, jei tikimasi kažkokio stebuklo,  o juk „Svetimšalės“ serija – knygos geram poilsiui, ir niekam daugiau. Visgi aišku viena, pradėjus skaityti, įsitrauki į tą paprastą, labai moterišką meilės istoriją ir jau esi „priklausoma“, jau turėsi perskaityti iki pabaigos, ieškoti ir kitos dalies, kitų „Svetimšalės“ knygų…

Man visai patiko. Laukiu tęsinio!

Advertisements