Bitė Vilimaitė. Obelų sunki našta.

VILIMAITĖ, Bitė. Obelų sunki našta: [apysaka ir apsakymai]. Vilnius: Vaga, 1975. 104 p.

Mergaitės mintys barstėsi, mielos ir lengvos, kaip duonos trupiniai, kuriuos tuoj sulesa iš paskos sekąs jaunystės balandis. (Dzūkė mergaitė, psl. 54).

Nesu skaičiusi gražesnių novelių. Knygoje jos vadinamos apsakymais, bet ne pavadinime esmė… Trumpos ir lakoniškos, paprastai apie paprastus žmones. Bet koks įspūdis!

Dar knygoje yra ir apysaka „Papartynų saulė“. Įspūdis taipogi neaprašomas, ypač pabaiga. Ne kartą verčiau knygos pradžią ir žiūrėjau, ar tikrai ji išleista 1975 m… Žinoma, keičiasi laikai, eina metai, o paprasti žmonės lieka tokie pat, su savo vargais ir rūpesčiais… Na, apysakoje tokie ir tie rūpesčiai – mokyklos baigimas ir meilė…

O novelės tikrai nepakartojamos. Dar ir internete paskaitinėjau… Bet ir knygoje neprastesnės.

O Baliukas stovėjo su bulviniu krepšiu rankose. Jaunoji pažvelgė į jį mažomis akutėm, ir Baliukas staiga pajuto, kad sumažėjo žemė – susitraukė kamuolys,– visi kiemo kvapai mušė į veidą, ir tvarto durys atsiplėšė nuo vyrių, išsilakstė gyvuliai, lūžo svirtis, kibiras nugarmėjo į bedugnę, iš didžiosios tuopos lizdų iškrito visi varniukai… (Baliuko vestuvės, psl. 103).

Nesitikėjau tokio gėrio. Rekomenduoju.

Už apsakymų kaimo tematika rinkinį „Obelų sunki našta“ Bitė Vilimaitė 1976 m. apdovanota Žemaitės literatūrine premija.

Reklama