RAČICKAS, Vytautas. Nebaigtas dienoraštis: [apysaka]. Vilnius: V. Račickas, 2006. 176 p.
Šūdas! Sakot, negražus žodis? Pasakysiu kitaip – ekstrementas! Fekalija! Išmata!
Kas? Gy-ve-ni-mas! (psl. 170).
Būtų visai įdomi knyga, jei anotacijoje nebūtų aprašytas jos turinys… Bet vis tiek, kaip autorius rašo įžangoje „nepatikėsit, bet, vos pradėjęs jį skaityti, atsitraukti nebegalėjau.“. Nebegalėjau ir aš. Kuo įdomus paauglės dienoraštis, kuris visai net nėra dienoraštis (autorius rašo tiesiogine kalba, bendrauja keletas veikėjų)?
Nežinau, gal tikroviškumu, gal išgyvenimais…
Tiesa, kartais buvo pikta , kad net toks žymus vaikų rašytojas, „Zuikos“ kūrėjas, nesusilaikė nuo to neišvengiamo šiuolaikinės lietuvių literatūros depresyvumo. Negi mes taip blogai gyvenam? Tikrai nieko gero nebėra? Negi iš tikrųjų viskas taip baisu? Koks tada turi būti žmogus, kad atlaikytų visas šiuolaikines negandas? O gal kartais tas negandas patys ir išgalvojam?
Šiaip visai nebloga knyga. Ir ne tik paaugliams.
kaskaityti.lt 
Manau tai vieną iš geriausių knygų skirtu paaugliams 🙂 Pati ją perskaičiau būdama trylikos, paliko labai didelį įspūdį.
aš neseniai perskaičiau paaugliams skirtą knygą “Tas keistas nutikimas šuniui naktį“, tai labai patiko. net nežinau, ar ji tikrai turėtų būti orientuota į paauglių auditoriją. jeigu niekad neskaitei jos, rekomenduoju rekomenduoju! 😉
Skaičiau ;). Patiko. O daugelis knygų paaugliams puikiausiai tinka ir suaugusiems… Bent jau aš mielai jas skaitau 🙂