Donna Woolfolk Cross. Popiežė Joana.

Woolfolk Cross, D., (2002). Popiežė Joana. Iš anglų k. vertė Julija Lapienytė. Vilnius: Alma littera, 496 p.

– Kažin, – pagaliau prašneko ji, – ar moteris yra žemesnė dėl savo prasidėjimo. Nors gavo gyvastį vėliau negu Adomas, bet buvo sukurta iš jo šonkaulio, o jis pats – iš molio.

Knyga apie kitokią moterį, ne iš molio, o iš šonkaulio, kuri, gyvenusi tamsiais, pirmojo tūkstantmečio pabaigos laikais, buvo ne tik protingesnė už daugumą vyrų, bet ir užėmė popiežiaus postą.

Nepaprastai populiari, mielai perkama ir skaitoma, jau pakartotinai išleista, nuolat įvairiai akcijuojama ir reklamuojama knyga. Tačiau man ji ypatingo įspūdžio nepaliko. Taip lengva ir smagu skaityti, taip, Joanos legenda intriguoja ir žavi, bet tai ir viskas. Tą galima rasti ir šimtose kitų gerų ar prastesnių knygų. Kad ir Ildelfonco Falcones „Jūros katedroje“. Ne prastesnis romanas. O gal net geresnis.

Vis dėlto man patiko aprašomas laikmetis, nepaisant vis pasitaikančių rašiklių ir žibintų…, patiko įvykių gausa, Roma, popiežių kasdienybė. Na, ir aišku, pati Joana, jei tikrai galima įsivaizduoti šią asmenybę tikrai egzistavus tokiais tamsiais ir gūdžiais laikais.

Galų gale jai pasidarė aišku, kad tikėjimas ir abejonė, valia ir geismai, meilė ir protas yra viena, ir tas Viena yra Dievas. (psl. 479).

Knygų apie senovę mėgėjams.

Reklama