Saulius Tomas Kondrotas. Žalčio žvigsnis.

Kondrotas S. T., (1996). Žalčio žvilgsnis. Vilnius: Baltos lankos, 255 p.

– Viską jau pamačiau. Toliau tik kartotųsi. Kvi. (psl. 20).

Kadangi neteko skaityti gerų šiuolaikinių lietuvių autorių knygų, įdomus kiekvienas atradimas. Todėl Sauliaus Rimkaus bloge rasta nuomonė suintrigavo ir iš karto nuvarė mane į biblioteką.

Perskaičiau ir tikrai nesigailiu. Knyga tikrai puiki, paliekanti daug geresnį įspūdį už neseniai skaitytą „Silvą rerum“. Tikrai mėgstu šeimų sagas ir kelių kartų gražiai supainiota Meižių giminės istorija tiktai intriguojanti. Veiksmas vyksta XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, bet pagrindinis knygos tikslas ne istorinius įvykius, greičiau jau tokią tarsi detektyvinę istoriją papasakoti. Vienaip ar kitaip joje dalyvauja įvairiausi žmonės, su visoms savo gerovėms ir negerovėms, pareinančioms dar nuo seniausių laikų, kai žalčiai rūpindavosi namų gerove, prie upių ir ežerų linksmindavosi susirinkusios laumės, o žmonėms turtus sunešdavo aitvarai…

Knyga šiek tiek mistiška, todėl nenuostabu, kad skaitytojo tarsi klausia: Koks visoje šioje istorijoje būtų tavo vaidmuo?

Visiems, ieškantiems gerų lietuvių rašytojų knygų.

Reklama

Įrašo “Saulius Tomas Kondrotas. Žalčio žvigsnis.” komentarai: 2

  1. man labai patiko “Žalčio žvilgsnis“, ir kai skaičiau šio rašytojo trumposios prozos kūrinius, tikėjausi dar kartą pajusti Literatūrą, tačiau taip ir likau nieko nepešęs – buvo paprasčiausiai neįdomu.

    • Chm.. O aš manau, kad ir „Ir apsiniauks, žvelgiantys pro langą“ turėtų būti neblogas romanas…

Komentavimo galimybė išjungta.