Herbjorg Wassmo. Tora. Nebylus kambarys.

Wassmo  H., (2009). Tora. Nebylus kambarys. Iš norvegų k. vertė Alma Ločerytė. Vilnius: Alma littera, 264 p. Trilogijos „Tora“ 2-oji knyga.

Ta pati autorė. Tie patys veikėjai. Ta pati nuotaika kaip ir pirmoje dalyje. Bet daug įdomiau skaityti.

Jau knygos viršelio spalva nuteikia optimistiškai (žalia visada geriau nei mėlyna), be to, šį kartą nebereikia tikėtis, kad Tora bus panaši į Diną. Atsivertus knygą gali tikėtis tik žuvų kvapais persismelkusios Salos, nelemtojo (o gal lemtojo?) Šimtabučio, nieko negirdinčios (o gal tik nenorinčios girdėti?) Ingridos, išskirtinųjų Rakelės ir Simono ir, žinoma, Toros… Toros, kuri, taip norisi tikėtis, išsigelbės nuo ją supančio grėslumo. Toros, kuri, atrodo elgiasi vis dar vaikiškai, nors jau nebėra vaikas. Toros, kurią kartais norisi paimti už peties ir gerai papurtyti.

Bet ten juk Sala. Su savo kitokiais kvapais, kitokiais garsais, ir kitokiais žmonėmis.

Susikaupę ir nedraskomi aistrų žmonės pasakydavo žodžių lygiai tiek, kiek būtina, nei daugiau, nei mažiau. Daug kas likdavo nepasakyta, paskui tai išsklaidydavo kitos mintys – neištartus žodžius žmonės kentė tylomis. Kiekvienas sau. (psl. 51).

Kaip pati sau kentė ir Tora. Tekstas jau nebebuvo nei kampuotas, nei nerišlus, kaip pirmoje knygoje. Žodžių daug net nereikėjo, visi veikėjai jau ir taip pažįstami. Nors, istorija ir nelabai maloni, ypač paskutinis skyrius, knyga tikrai patiko.

Būtinai skaitysiu ir paskutinę dalį.

Advertisements

Įrašo “Herbjorg Wassmo. Tora. Nebylus kambarys.” komentarai: 2

  1. Wasmo knygos turi kažką magiško. Paskaičius apie Diną užsimaniau nukeliauti į Norvegiją.

  2. Atgalinė nuoroda: Herbjørg Wassmo. Tora. Beodis dangus. « Ką skaityti?

Komentavimo galimybė išjungta.