Henriette E. Moller. Kaizeris.

Moller H.E., (2010). Kaizeris. Iš danų k. vertė Agnė Ranonytė. Vilnius: Gimtasis žodis, 157 p.

Dar viena knyga apie tai, kaip niekas, oi niekas, nesupras moterų.

Ir ji yra iš mano mėgstamų serijos. Trys moterys. Trys kartos. Trys gyvenimai. Kai vyras, tėvas, senelis guli mirties patale, šalia jo sėdinčios ir budinčios moterys tyliai apmąsto savo gyvenimus. Močiutė Eba savąjį prisiminimų gyvenimą, kurį dabar mena tik vis dar tiksintis kišeninis laikrodis su išgraviruotu vardu kitoje pusėje. Duktė Agnetė savąjį kelionių – tarp Danijos ir Berlyno, ir dar vaikystę prie veidrodžio, kai vis bandydavo rasti panašumų su tėčiu… Anūkė Ida savąjį troškimų – būti mylimai, suprastai ir apkabintai.

Ji sako sau, kad būtent šitaip viskas ir baigiasi. Viskas, ką sukūrei, nuveikei, padarei, tavo geri darbai, tavo neištikimybė, bučiniai ir egzaminai, tavo magistro darbas, gyvenimo aprašymas ir vairavimo egzaminas, tavo rūpesčiai dėl svorio, plaukų spalvos ir mobiliojo telefono sąskaitų. Ir štai viskas tiesiog baigiasi. (psl. 114).

Nedidelėje knygutėje nepaprastai graži vienos šeimos istorija. Ir nors pasakojimas kartais toks, tarsi sektum padrikas moters mintis, istoriją iš karto įtraukia savo nuoširdumu, paprastumu ir gyvenimiškumu.

Tas jos sunkumas delne, jos nuolatinis kiekvieno vakaro įprotis, kiekvieną vakarą ji išsitraukia laikrodį, tai jos ritualas, ji išsitraukia laikrodį, kad jis niekada nesustotų. (psl. 157).

Daugiau citatų čia.

Labai rekomenduoju tikriems gerų istorijų gurmanams.

Įrašo “Henriette E. Moller. Kaizeris.” komentarų: 1

  1. Atgalinė nuoroda: Micaela von Marcard. Patriarchas. « Ką skaityti?

Komentavimo galimybė išjungta.