Vieneri

Trumpalaikis noras išmėginti wordpress galimybes užsitęsė iki metų. Per juos tinklaraštis apsitvarkė, susikoncentravo, įgavo vardą ir formą. Rašyti smagu. Tikiuosi, noras nepraeis ir kitais metais.

Gimtadienis geras laikas pažiūrėti praėjusių metų darbus. Taigi, labai neskubėdama 2010 m. perskaičiau 83 knygas. Beveik visas lietuvių kalba, dvi rusų, dvi anglų (tiesa, adaptuotas) ir nei vienos vokiečių kalba (gal pavyks pasitaisyti šiemet). Daugiausia skaičiau verstinę užsienio (66), rusų (4), ir  lietuvių (13) rašytojų kūrybą. Rusų literatūrą visada išskiriu iš visos verstinės užsienio literatūros, kadangi ji man įdomi, nors nepelnytai ir pamiršta.

Kad ir kaip beribotumėme naujų knygų pirkimą, vis tiek įsigijome 20 naujų knygų (tiesa, visas jas ir perskaičiau). Dvigubai daugiau skaičiau knygų, pasiimtų iš bibliotekos (43), taip pat skaičiau ir senų, namų bibliotekos knygų (20). Mėgstu skaityti ir rimtesnes ir lengvesnio turinio knygas, po geros klasikos knygos paskaityti ką nors labai moteriško. Iš praeitais metais skaitytų knygų labiausiai įsiminė tokios:

Metų atradimai
Švedų rašytoja Marianne Fredriksson („Ana Hana ir Johana“, „Simonas ir ąžuolai“)
Pavėluotai – Vokiečių rašytojas Erikas Marija Remarkas („Naktis Lisabonoje“, „Dangus neturi išrinktųjų“).
Iš naujo ir dar kartą – lietuvių klasikai (Žemaitė, I. Simonaitytė, Šatrijos Ragana).

Metų geriausios knygos
Erichas Segalas. Meilės istorija. Už paprastą nepaprastos meilės istoriją.
Borisas Pasternakas. Daktaras Živaga. Už tikrą rusišką pasakojimą.
Martinas Andersenas Neksė. Ditė – žmogaus kūdikis. Už realybę be pagražinimų.
Arthur C. Clarke. 2001 metų kosminė odisėja. Už geriausią visų laikų fantastiką.
Erichas Marija Remarkas. Naktis Lisabonoje. Už tikrų emigrantų istoriją.
Marianne Fredriksson. Ana, Hana ir Johana. Už epą apie gyvenimą.
Eric-Emmanuel Schmitt. Oskaras ir ponia Rožė. Už viltį.
Michael Ondaatje. Anglas ligonis. Paprasčiausiai už gražią poetišką istoriją.

Dar labai patiko:
Henrikas Senkevičius. Quo Vadis.
Algimantas Čekuolis. Staigmenos ir kiti žinomi dalykai.
Jodi Picoult. Kitas gyvenimas.
Maeve Binchy. Vakariniai kursai.
Susanna Tamaro. Eik, kur liepia širdis.
Emilija Brontė. Vėtrų kalnas.
Laura Sintija Černiauskaitė. Benedikto slenksčiai.
Edna O’Brien. Kaimo mergaičių trilogija ir epilogas.
Chimamanda Ngozi Adichie. Kinrožės žiedas.
Jodi Picoult. Trapumas.

Metų šokiruojanti knyga
Agota Kristof. Storas sąsiuvinis.

Metų nusivylimas
Richard Bach. Tiltas per amžinybę.

Kitais metais:
Skaitysiu daugiau lietuvių klasikų ir rusų rašytojų knygų (originalo kalba).

Advertisements

Įrašo “Vieneri” komentarai: 8

  1. Daug gerų knygų perskaitei 🙂 Ir galutinai apsisprendžiau imti į rankas “Ditė – žmogaus kūdikis”, jau tiek visi giria

  2. Sveika, na ir perskaitei, vajei, tikriausiai arba labai greitai skaitai arba daugiau nieko neveiki, tik skaitai. pavydziu, is tikruju. Dabar, kai busiu bibliotekoje pagaliau tikrai pasiimsiu Simona ir Azuolus.

    • Greitai? Na, nenoriu labai peikti, bet kai kurių pernai skaitytų knygų lapai buvo kaip kartonas, raidės – kaip pradinukų elementoriuje, apie turiny iš viso patyliu… Tai ką ilgai prie tokių knygų gaišti… O kai reikia skaičiuoti geriausias, tai žiūrėk, ir nebėra iš ko rinktis 🙂

    • Man pati rašytoja Marianne Fredriksson buvo tikras atradimas. Knygas skaičiau dvi ir taip jau gavosi, kad „Ana Hana ir Johana“ patiko tikrai labai, na o „Simonas ir ąžuolai“ ne taip labai. Bet gi kitam gali būti ir atvirkščiai.

  3. O tai kodel taip su tom knygom vokieciu kalba isejo?
    Gal kokia sunta prideti?

    • Dėl tinginystės, tinginystės čia taip išėjo. Nesu tikra, ar siunta tai išgydytų.
      Nors, gal, kaip perskaitysiu Budenbrokus…..

Komentavimo galimybė išjungta.