William Styron. Sofi pasirinkimas.

Styron W., (2002). Sofi pasirinkimas. Vilnius: Alma littera, 600 p.

„Dvidešimto amžiaus aukso fondas“

Perskaičiau „didžiausią ir įspūdingiausią W. Styrono romaną“. Ne tiek jau daug knygų sudomina savo pavadinimais. Ši patraukė mano dėmesį būtent pavadinimu ir baisiaja paslaptimi, apie kurią užsiminta viršelyje. Smalsumas, tiksliau noras susieti pavadinimą su knygos turiniu ir vertė lapus vieną po kito. Nes pati knyga ne tokia, ko aš tikėjausi. Ji ne apie karą, ne apie blogus nacius, ne apie holokaustą. Ji apie karą pergyvenusių žmonių jausmus, bandymą toliau gyventi po karo baisumų.

Dar mane nustebino ir pats pasakojimo stilius. Veiksmas vyksta jau po karo, 1947 m. Viską pasakoja pradedantis rašytojas Stingas, todėl visa knyga atrodo tarsi trečio asmens sukurtas dokumentinis filmas. Su paties autoriaus nukrypimais ir pamąstymais. Su filosofiniais bei istoriniais intarpais. Žinoma, knyga grožinė, ne istorinė, tiesos gal nereiktų per daug ieškoti (beskaitant šią knygą spaudoje pasirodė straipsniai apie Armijos Krajovos žiaurius darbus karo metu).

Man labiau patiko filosofiniai Stingo išvedžiojimai:

Graužė sąžinė, nors, logiškai samprotaudamas, negalėjau savęs kaltinti, kad pasaulio įvykiai mane užkliudė vienaip, o Juzefą kitaip, bet nenoromis ėmiau žiūrėti į savo gyvenimą baisėdamasis. Ką veikė mielasis Stingas, kai Juzefas (ir Sofi, ir Vanda) kankinosi siaubingoje Varšuvos gehenoje? Klausėsi Gleno Milerio, pliaupė alų, trainiojosi po barus, dykinėjo. Dieve, koks neteisingas pasaulis! (psl. 417).

Nors pasakojimas prasideda labai lėtai, įvadas ilgokas, veikėjai (Sofi, Natanas) pasirodo tik po kokių 60 puslapių, bet pamažu istorija įsivažiuoja, įtraukia ir galų gale pribloškia. Palikdama atsakymus susirasti patiems.

Kada nors aš suprasiu Aušvicą. Tai drąsus, bet naiviai tuščias pareiškimas. Niekas niekada nesupras Aušvico. Tiksliau bučiau išsireiškęs, jei bučiau parašęs: Kada nors aš parašysiu apie Sofi gyvenimą ir mirtį, tuo parodydamas, kad absoliutus blogis neišnaikinamas. Pats Aušvicas liks nepaaiškinamas. Iki šiol išmintingiausias apibendrinimas yra visai ne apibendrinimas, o atsakymas klausimu.

Klausimas: „Pasakyk, kur Aušvice buvo Dievas?“

Ir atsakymas: „O kur buvo žmogus?“. (psl. 596).

Šiurpiai gera knyga.

Įrašo “William Styron. Sofi pasirinkimas.” komentarų: 1

Komentavimo galimybė išjungta.