Rimvydas Stankevičius. Diktantai sielai.

Stankevičius R., (2008). Diktantai sielai. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 161 p.

Vienu metu labai laukdavau šeštadienio: kad atsivertusi „Julių ir Brigitą“ perskaityčiau redakcijos skiltį. Keliose pastraipose būdavo parašyta apie tos savaitės įvykį ar įvykius, šventę, metų laiką ar šiaip apie nieką, bet labai tiksliai ir taikliai, tiesiai į širdį.

Todėl, atrodė, kad šis rinkinukas bus tiksliai tai, ko reikia: tiesiog surinkti šeštadienio straipsniukai ir sudėti į vieną, gražiai išleistą knygą.

Tačiau. Kažkas tikrai ne taip. Ar iš didelio noro padaryti super gerą rinkinį, ar iš kažkokio nesuprantamo noro, kad šiuos straipsniukus diktuotų moksleiviams per pamokas (kam?), kažkas buvo ne taip. Straipsniukai ne tokie malonūs, jaukūs ir įdomūs, kaip būdavo „Juliuje ir Brigitoje“. O kai kurie (tik keli, bet vistiek) net tokie pompastiški, didaktiški, pamokslaujantys, skirstantys žmones į teigiamus ir neigiamus…

Ne. Gal ką nors sumaišiau? O gal nemoku skaityti?

Gal jie tinkami skaityti tik po vieną, šeštadienio rytais, ir tik „Juliuje ir Brigitoje“?

Advertisements