Wassmo H., (2007). Namas su akla stiklo veranda. Vilnius: Alma littera, 208 p. Trilogijos „Tora“ 1-oji knyga.
Kažkada, seniai seniai, su susižavėjimu skaičiau „Dinos“ trilogiją. Žavėjo nepaprasta, keistai papasakota istorija, ir dar keistesni, uždari ir nelabai suprasti veikėjai.
„Tora“ kitokia. Čia svarbiausia ne istorija, ir net ne veikėjai. Čia svarbiausia – pasakojimo stilius. Trumpi sakiniai. Nuspėjamos mintys. Bent jau stilius turėjo būti svarbiausias. Nes kai kurių sakinių nelabai ir supratau: nelabai derėjo žodžiai tarpusavyje. Bent jau man pirmą kartą užkliuvo vertimas.
Istorija paprasta. Kaip nustebina (turėjo nustebinti) stilius, kuo begali nustebinti istorija? Vienišas vaikas. Paauglė. Visai viena su savo labai didelėmis problemomis. Su kuriomis, žinoma, jai teks susidoroti pačiai.
Ingrida stovėjo tolėliau, prie darbastalio, atgręžusi nugarą. Saulė sruvo pro langą it didelė, spinduliuojanti staigmena.
Jai atsisukus Toros veidas nušvito nedrąsia šypsena. Tačiau matė, kad mama jai iš visur dingusi. (psl. 206).
Kraupi knyga. Ne rudeniui.
kaskaityti.lt 
Atgalinė nuoroda: Herbjørg Wassmo. Tora. Beodis dangus. « Ką skaityti?