Citatos [16]

Mara Meimaridi. Smirnos burtininkės.

– Niekada nedėk ant veido to, ko negalėtum dėti į burną, – sakydavo Eftalija, garsėjanti savo stangria oda. (psl. 42).

– Žmogus, Fula, už savo privalumus mylimas, už savo privalumus ir nekenčiamas. (psl. 60).

– Kai grįžta ponas namo iš darbo ir peržengia slenkstį, jis turi palikti savo rūpesčius už durų ir galvoti tik apie tave. Nereikia šimtus kartų būti teisiai ir užsispyrusiai. Šypsokis jam. Jis neturi bijoti savo namų. Savo uosto. Kad nesakytų: „Dabar grįšiu namo, ir kas manęs laukia, ką išgirsiu?“ (psl. 82).

– Paklausyk manęs, mergyt, – vieną dieną tarė Fotinės teta, pasivedusi ją į šoną. – Jeigu nori padorios santuokos, nori būti laiminga, neduok Dieve, neimk to, kurį įsimylėjai. Įsimylėjimas praeis, ir tu praregėsi. Ir ką pamatysi? Imk tą, kurį jau dabar matai. Vyrą reikia gerbti ir vertinti. Įsimylėjimas ne santuokai. Įsimylėk kitus. Laikinus. (psl. 85).

Tris kartus nusispjauk ir pradėk viską iš naujo (psl. 141).

Man įdomu, kaip kiti tvarko reikalus neturėdami kortų malkos po ranka? Matyt, jie turi išskirtinį talentą! (psl. 338).

Advertisements

Įrašo “Citatos [16]” komentarų: 1

  1. Atgalinė nuoroda: Mara Meimaridi. Smirnos burtininkės. « Perskaityta

Komentavimo galimybė išjungta.