Jodi Picoult. Kuprotojo banginio dainos.

Picoult J., (2010). Kuprotojo banginio dainos. Vilnius: Alma littera, 368 p.

Aštuntoji lietuviškai išleista šios autorės knyga. Nuobodi. Nes visiškai panaši į ankščiau skaitytas septynias. Dar gerai, kad pirkau per knygų mugę, su nuolaida. Retai kada taip gaila sumokėtų už knygą pinigų.

Žmona ir vyras susipyksta ir Džeinė (žmona), kartu su judviejų Rebeka (dukra) išvažiuoja iš namų. Į kitą šalies pusę, pas mylimą ir ją suprantantį brolį. O tuo tarpu Oliveris (vyras) garsus mokslininkas ir banginių žinovas, bando surasti ir pasivyti jas abi. Žinoma, susigrąžinti namo.

Knygoje radau vieną  gražią mintį:

Seniai, seniai iš vieno seno musulmono Marakeše sužinojau dogmą: šiame pasaulyje yra tik vienas žmogus, kuris tave supras. Tai Dievo nuausta gija. Negali jos pakeisti, negali jos nutraukti. Tas žmogus nebūtinai tavo sutuoktinis ar ilgalaikis meilužis. Tai gali būti net ne draugas. Daugeliu atvejų ne su juo nugyveni gyvenimą.

Drįsčiau spėti, kad devyniasdešimt procentų žmonių taip ir neranda to antrojo. (psl. 288).

O pati knyga tikrai nieko gero. Eilinė šeimos istorija, dar gerai, kad pasakojama nenuosekliai ir iš skirtingų veikėjų pozicijų. Tarpais buvo taip neįdomu skaityti, kad net neatsimenu, ką skaičiau. Tiesa, pabaiga šiek tiek nustebino.

Nuobodi knyga, tikriems Picoult gerbėjams.

Reklama